Toks asmuo yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas, generolas Valerijus Zalužnyj, kuris leidinio „Ukrinform“ publikacijoje „2023 m. karinės kampanijos užtikrinimo perspektyvos: ukrainiečių požiūris“ pareiškė: „Pasirengimas puolamajai kampanijai reikalauja sukurti vieną ar daugiau operatyvinių (operatyvinių-strateginių) grupių, kurias, priklausomai nuo Ukrainos vadovybės plano ir užmojų, sudarytų nuo dešimties iki dvidešimties jungtinių karinių brigadų.“
Be to, kad leidinyje svarstomas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo kampanijos scenarijus 2023 m., aptariamas ir kitas svarbus aspektas, kad vien gauti ginkluotės nepakanka – būtina užtikrinti jos eksploatavimą, o patiems daliniams gebėti efektyviai naudoti ginklus.
Akivaizdu, kad formuojant šias operatyvines grupes galėtų būti įtrauktos ir jau esamos brigados. Tačiau dabar Ukrainos gynybos pajėgos palaiko maždaug 3,7 tūkst. km ilgio gynybinę liniją.
O priešą dar reikia išstumti iš 108 tūkst. kv. km, nuo dar 2014 m. okupuotos Ukrainos teritorijos, kuri prilygsta tokios šalies kaip Bulgarija dydžiui. Vadinasi, reikia sukurti 10–20 brigadų puolimo rezervą, kuris turi būti apginkluotas.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas apie brigadų apginklavimą teigė, kad „tai galima padaryti tik pakeičiant jau esamų brigadų pagrindinius ginkluotės tipus modernia ginkluote, kurią tiekia Ukrainos partneriai“. Taip pat būtina papildomai aprūpinti Ukrainą artilerijos ir raketų sistemomis, oro gynybos sistemomis, EW (elektroninės karybos, angl. electronic walfare) kompleksais, pagerinti valdymą, ryšius, žvalgybą, amuniciją ir kt.
Tačiau kol kas užtektų sudaryti 10–20 apginkluotų brigadų. Ir nors brigados yra skirtingos, siekiant supaprastinti skaičiavimus, galima imti tipinę Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mechanizuotosios brigados kiekybinę sudėtį.
Vienoje „tipinėje“ Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mechanizuotoje brigadoje pagrindinės ginkluotės ir karinės technikos yra:
- tankų: 31,
- BMP (pėstininkų kovos mašinų): 109,
- 122 ir 152 mm artilerijos pabūklų: 36,
- „Grad“ MLRS (daugkartinio paleidimo raketų sistemų): 18,
- SAM (žemės-oro raketų sistemų, angl. surface-to-air missile)/ trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemų: 18.
Tokius dalykus kaip prieštankiniai ginklai, minosvaidžiai, inžinerinė įranga ir kt. galima praleisti, tačiau vien dėl supratimo – kiekviena mechanizuotoji brigada turėtų turėti apie 1 tūkst. transporto priemonių, iš kurių maždaug trečdalis turėtų priklausyti brigados artilerijos pulkui.
Tuomet šiuos skaičius galima tiesiog padauginti iš 10 – mažiausios brigadų poreikio ribos – arba iš 20 – maksimalios ribos. Ir tada gaunama maždaug:
- tankų: 310–620 vienetų,
- BMP: 1090–2180 vienetų,
- artilerijos sistemų: 1 mln: 360–720 vienetų,
- MLRS: 180–360 vienetų,
- SAM/ trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemų: 180–360 vienetų,
- 10 000–20 000 vienetų motorinių transporto priemonių.
Palyginimui, Vokietijos ginkluotosios pajėgos, pagal leidinyje „The Military Balance 2021“ pateiktus duomenis, turi:
- tankų: 284,
- IFV, APC ir kitos šarvuotųjų transporto priemonių: 2085,
- artilerijos sistemų su MLRS, bet be minosvaidžių: 162,
- trumpojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemos: 20.
Panaši situacija dėl ginkluotės yra ir daugelyje kitų NATO kariuomenių. O norint Vokietijai, Prancūzijai ir Didžiajai Britanijai perduoti, pavyzdžiui, 620 tankus, reikėtų atiduoti beveik visas savo atsargas – nes šios šalys turi 284 vienetus tankų „Leopard 2“, 222 vienetus „Leclerc“ ir 227 vienetus „Challenger 2“ – iš viso 733 tankus.
Tiesa, nereikėtų pamiršti ir „rusiškos paskolos“ – perimta ir atkurta Rusijos kariuomenės technika sudaro gana reikšmingą Ukrainos kariuomenės atsargų papildymo dalį.
Visgi, 10–20 brigadų poreikis dabar yra pageidautinas, norint suduoti greitus ir reikšmingus smūgius šimtus kilometrų gilyn į priešo linijas.
Tačiau net ir be tiesioginio pajėgų kiekio didinimo, egzistuoja įmanomas atsakas į karą Ukrainos teritorijoje – tolimojo nuotolio ginklų panaudojimas prieš Rusijos kariuomenę su įtakos perkėlimu į jos teritoriją. Tik tokiu atveju galima kalbėti apie tikrąją karo įtaką Rusijai. Dėl to, kad karas vyksta toli nuo jų, Rusijos piliečiai taip skaudžiai nesuvokia šio karo nuostolių, nesėkmių – jo tikrosios kainos, rašo „Defense Express“.
