„Assassin's Creed“, „Assassin's Creed: Brotherhood“, „Assassin's Creed: Rogue“, „Assassin's Creed: Syndicate“, „Assassin's Creed Odyssey“, „Borderlands“, „Divinity: Original Sin 2“, „Dragon Age: Origins“, „Dragon Age: Inquisition“, „Life Is Strange“, „The Last of Us“, „The Last of Us: Part 2“, „Fallout“, „Apex Legends“, „RimWorld“, „Overwatch“ ir kt. Visuose šiuose žaidimuose yra gėjų, lesbiečių, transseksualų ir biseksualų“, – sakė Lantratova.
Pasak parlamentarės, vieni pirmųjų žaidimų su netradiciniais veikėjais buvo „Le crime du parking“ (1985 m.), „Moonmist“ (1986 m.), „Circuit's Edge“ (1990 m.).
„Taip pat daugelio merginų pamėgtas žaidimas „The Sims 3“, kuriame žaidėjas turi sukurti šeimą ir turi gana platų partnerių pasirinkimą. Herojus taip pat gali pabučiuoti tos pačios lyties draugą, pakviesti jį į pasimatymą, pasimylėti ir net sukurti šeimą bei susilaukti vaikų! Kartais į patį herojų gali kreiptis tos pačios lyties asmenys. Tai reiškia, kad vaikui, kuris jį žaidžia, toks elgesys parodomas kaip norma ir suteikiama galimybė išbandyti alternatyvų šeimyninių santykių scenarijų“, – sakė J.Lantratova.
Taip pat niekas nedraudžia paaugliui vaidinti priešingos lyties personažą, pabrėžia politikė.
„Ne, to uždrausti nereikėtų. Bet kalbame apie netradicinių santykių propagandą, kai jie pateikiami kaip norma, kaip kažkas patrauklaus“, – sakė J.Lantratova.
Spalio pabaigoje Rusijos Dūma pirmuoju svarstymu priėmė teisės aktų pakeitimus, kuriais numatoma atsakomybė už netradicinių lytinių santykių propagandą ir pedofiliją, taip pat už lyties keitimą tarp visų amžiaus grupių.
Administracinę atsakomybę už „LGBT propagandą“ kompiuteriniuose žaidimuose planuojama įtvirtinti antrajam įstatymo projekto svarstymui skirtose pataisose. Siūloma, kad už žaidimų reklamavimą žiniasklaidoje ir internete fiziniams asmenims būtų skirta bauda iki 200 tūkst., pareigūnams – iki 400 tūkst., juridiniams asmenims – iki 4 mln. rublių (atitinkamai apie 3200, 6400 ir 64 tūkst. eurų).
Jei tokia „propaganda“ būtų vykdoma prieš vaikus, bauda fiziniams asmenims siektų iki 400 tūkst., pareigūnams – iki 800 tūkst., o juridiniams asmenims – iki 5 milijonų rublių (atitinkamai apie 6400, 13 tūkst. ir 80 tūkst. eurų).
2022 m. sukanka 10 metų, kai Vladimiras Putinas pirmą kartą įstatymiškai užsipuolė Rusijos piliečius dėl jų seksualinės orientacijos. Įstatymas, draudžiantis „homoseksualumo ir pedofilijos propagandą tarp nepilnamečių“, buvo priimtas 2012 m. kovą ir iš pradžių apėmė tik Sankt Peterburgo miestą, bet kitais metais panašus draudimas įsigaliojo visoje likusioje šalies teritorijoje.
Iškart po federalinio įstatymo „dėl netradicinių lytinių santykių propagandos tarp nepilnamečių draudimo“ priėmimo sociologas Aleksejus Levinsonas pažymėjo, kad juo kėsinamasi į „visų žmonių laisvę reikšti savo nuomonę viešojoje erdvėje“. Nuo to laiko, kaip pastebi žmogaus teisių aktyvistai, LGBT asmenų persekiojimas Rusijoje kasmet didėja, o tai atspindi agresyvios homofobinės propagandos augimą.
2014 m. gruodžio mėn. organizacija „Human Rights Watch“ paskelbė ataskaitą apie LGBT bendruomenės persekiojimą Rusijoje. Aktyvistų teigimu, 2013 m. priėmus įstatymą, „visoje Rusijoje padaugėjo išpuolių prieš LGBT asmenis – tiek pavienių asmenų, tiek organizuotų homofobinių grupių. Be to, padaugėjo išpuolių prieš LGBT teisių gynėjus“. Aktyvistai pranešė apie LGBT mokytojų, žmogaus teisių gynėjų persekiojimo ir bauginimo kampanijas, o svarbiausia – apie visišką teisėsaugos institucijų neveiklumą reaguojant į smurto aktus.
„Kai buvo priimtas šis įstatymas, iš karto supratau, kad pagrindinis jo tikslas – ne tiek kovoti su homoseksualiais žmonėmis, kiek sukurti visuomenėje propagandai patogų priešo įvaizdį“, – teigia politinis pabėgėlis iš Rusijos ir LGBT emigrantų organizacijos „Rusa LGBT DC“ vadovas Glebas Latnikas.
Su tuo sutinka ir kiti aktyvistai. Vienas iš visuomeninio judėjimo „Rusijos LGBT tinklas“ įkūrėjų Igoris Kočetkovas taip pat pripažino, kad 2013 m. įstatymas visų pirma turėjo ideologinę reikšmę ir „naudojamas informacinėse kampanijose, siekiant sukelti neapykantą, taip pat ir prieš žmogaus teisių gynėjus“.
Neapykantos kurstymas kitokios seksualinės orientacijos žmonėms tapo pagrindu persekioti disidentus ir aktyvistus Rusijos viduje kaip „slaptus priešus“, „traukiančius Rusijos jaunimą į bedugnę“. Homofobinė propaganda taip pat tapo vienu iš Rusijos konfrontacijos su Vakarais, kurie kaltinami „propaguojantys homoseksualumą kaip politinės įtakos priemonę“, kad „sunaikintų Rusiją iš vidaus“, pateisinimų.
Pasak Europos politikos analizės centro, toks neapykantos kurstymas natūraliai paskatino kasdienio smurto prieš LGBT žmones – ne tik aktyvistus, bet ir daugelį kitų – augimą. Levados centro 2021 m. spalį atliktos sociologinės apklausos duomenimis, rusų, kurie neleistų suaugusiems žmonėms užmegzti abipusiu sutikimu tos pačios lyties asmenų santykių, dalis pasiekė 69 proc.. Šiame fone smurtas prieš „netradicinės orientacijos asmenis“ kasmet didėjo ir pasiekė radikalią viršūnę Čečėnijoje.
Nuo 2017 m. vasario šioje respublikoje vykdoma slapta, oficialiai sankcionuota kampanija prieš LGBT bendruomenę. Homoseksualumu įtariami asmenys mušami, laikomi slaptuose kalėjimuose ar net žudomi. 2021 m. balandį Berlyne įsikūrusios žmogaus teisių organizacijos – Europos konstitucinių ir žmogaus teisių gynimo centro (ECCHR) – atstovai pateikė ieškinį Vokietijos federalinei prokuratūrai. Padėtis tokia rimta, kad, pasak aktyvistų, ji prilygsta nusikaltimams žmoniškumui.
Parengta pagal gazeta.ru ir Europos politikos analizės centro informaciją.
