Neseniai Egipto turizmo ir senienų ministerija paskelbė, kad K.Martinez ir jos komanda atkasė 1305 metrų ilgio tunelį, esantį 13 metrų gylyje po žeme. Šio tunelio architektūrinį dizainą ekspertai pavadino „inžineriniu stebuklu“.
„Kasinėjimai padėjo atskleisti didžiulį religinį centrą su trimis šventyklomis, šventąjį ežerą, daugiau kaip 1500 objektų, biustų, statulų, aukso dirbinių, didžiulę monetų, vaizduojančių Aleksandrą Didįjį bei karalienę Kleopatrą ir Ptolemėją, kolekciją, – CNN sakė K.Martinez. – Įdomiausias atradimas – tunelių, vedančių į Viduržemio jūrą, kompleksas ir nuskendę statiniai“.
Šių povandeninių struktūrų tyrinėjimas bus kitas jos 2005 m. pradėtos Egipto karalienės kapavietės paieškos etapas.
„Mano užsidegimo nereikėtų painioti su apsėdimu. Žaviuosi Kleopatra kaip istorine asmenybe. Ji buvo romėnų propagandos, kuria siekta iškreipti jos įvaizdį, auka. Ji buvo išsilavinusi moteris, tikriausiai pirmoji oficialiai studijavusi Aleksandrijos muziejuje, savo laikų kultūros centre“, – sakė archeologė.
Tikima, kad kai 30 m.pr.m.e. Kleopatros mylimasis, romėnų generolas Markas Antonijus, mirė ant jos rankų, karalienė netrukus atėmė sau gyvybę – leidusi, kad jai įgeltų gyvatė. Ši akimirka įamžinta mene ir literatūroje, tačiau net praėjus daugiau nei dviem tūkstantmečiams, mažai žinoma, kur yra Egipto valdovės palaikai.
K.Martinez pasakoja, kad kelios užuominos leidžia manyti, jog Kleopatros kapas gali būti Ozyrio šventykloje, esančioje sugriautame Taposiris Magna mieste Egipto šiaurinėje pakrantėje, kur Nilo upė įteka į Viduržemio jūrą.
Svarbiausia iš užuominų, anot jos, yra pats pavadinimas. Pasak K.Martinez, Kleopatra savo laiku buvo laikoma „žmogiškuoju deivės Izidės įsikūnijimu“, kaip kad Antonijus buvo laikomas dievo Ozyrio (Izidės vyro), įsikūnijimu.
K.Martinez mano, kad norėdama atspindėti šį mitą, Kleopatra galėjo nuspręsti palaidoti savo vyrą Ozyrio šventykloje. Iš visų 20 Aleksandrijos apylinkėse esančių šventyklų, kurias tyrinėjo mokslininkė, pasak jos pačios, „jokia kita vieta, statinys ar šventykla nesujungia tiek daug užuominų kaip Taposiris Magna šventykla“.
2004 m. K.Martinez savo teoriją pateikė egiptiečių archeologui Zahi Hawassui, kuris tuo metu buvo Egipto antikvarinių vertybių ministru. Po metų jos projektas buvo patvirtintas, ir dar po kelerių metų paieškų mokslininkė jaučiasi priartėjusi prie savo galutinio tikslo.
Iki šiol kasinėjimai atskleidė, kad „šventykla buvo skirta Izidei“ – tai, Martinez nuomone, yra dar vienas ženklas, kad netoliese yra dingusi kapavietė, – o taip pat ir po jūra esantys tuneliai.
Dabar, pasak K.Martinez, ji yra „naujos kelionės pradžioje“ – pradeda povandeninius kasinėjimus.
Turizmo ir senienų ministerijos išplatintame pranešime teigiama, kad Egipto pakrantę šimtmečiais siaubė žemės drebėjimai, dėl kurių dalis Taposiris Magna sugriuvo ir buvo palaidota po bangomis.
Būtent šios vietos K.Martinez ir su komanda ir ieškos toliau. Nors „dar per anksti žinoti, kur šie tuneliai veda“, ji puoselėja viltį. Jei tuneliai nuves prie Kleopatros, „tai bus svarbiausias šimtmečio atradimas“, – sako archeologė.
Parengta pagal CNN.
