Tyrimo duomenimis, palyginti su pernai medijoms skiriamas laikas po truputį grįžta į priešpandemines vėžes – per metus jis sumažėjo 20 min., vis dėlto palyginti su 2019 m. išlieka padidėjęs.
„Sakoma, kad gyvenimo balansui reikia skirti aštuonias valandas darbui, aštuonias valandas laisvalaikiui ir 8 val. miegui. Matome, kad prie šios triados atsiranda dar vienas segmentas: aštuonios valandos, kurias žmonės skiria įviairioms medijoms. Žinoma, į šį laiką patenka ir dalis darbo, ir dalis laisvalaikio, o dalis – paimama iš miego sąskaitos“, – pastebi „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Pasak ekspertės, medijų poreikį augino tiek pandemijos ir karantino įpročiai, kai daugiau laiko buvo praleidžiama namuose, tiek ir išaugęs nerimas bei informacijos poreikis dėl pandemijos, karo, infliacijos.
Tyrimo duomenimis, didžiausią auditoriją per dieną pasiekia internetas – 8-is iš 10 šalies gyventojų; greta jo rikiuojasi TV. Radijas per dieną pasiekia kone kas antrą žmogų. O spauda laikosi stabiliai, pasiekdama apie 15 proc. šalies gyventojų per dieną.
„Vidutiniškai LT gyventojas prie interneto praleidžia beveik 5,5 val., prie TV daugiau kaip 3,5 val., beveik dvi valandas klausosi radijo, pusvalandį žaidžia video žaidimus, dvidešimt minučių skiria knygai ir 15 min. spaudai“, – sako J. Dundulytė.
Tačiau žiūrint į konkrečios medijos vartotojus, o ne bendrus šalies vidurkius, skaičiai gerokai didesni, mat jos vartotojai natūraliai būna ir labiau įsitraukę.
„Analizuojant duomenis, svarbu žiūrėti ne tik bendrus vidurkius, bet ir tam tikros medijos vartotojų skaičius. Pavyzdžiui, skaitantieji spaudą gyventojai jai skiria daugiau kaip 1,5 valandos per dieną, ir palyginti su pernai, jų įsitraukimas net pailgėjo 10 minučių. Knygų skaitymas taip pat pailgėjo, jas skaitantieji joms skiria vidutiniškai daugiau kaip dvi valandas per dieną. Itin įsitraukę yra ir video žaidimų mėgėjai – tam skiria didžiąją dalį savo laisvalaikio, daugiau kaip 3,5 valandas per dieną. Tuo tarpu bendri šalies vidurkiai kaip matėme atrodo kiek kitaip“, – akcentavo J. Dundulytė.
Trys didieji medijų banginiai, laikantys didžiąją dalį auditorijos – tai internetas, televizija ir radijas. Maždaug trečdalį viso medijų laiko, apie tris valandas, žmonės naudoja kelias medijas vienu metu.
