Šiuo metu vyr. programuotojo pareigas užimantis specialistas pirmuosius žingsnius toje pačioje bendrovėje žengė dar paskutiniais studijų metais. Kaupdamas patirtį ir kildamas karjeros laiptais, E. Boguško nuolat padeda jaunesniems kolegoms, todėl sulaukęs pasiūlymo skaityti pranešimą renginyje ilgai nedvejojo ir nusprendė į vieną vietą sujungti svarbiausius patarimus.
„Mano filosofija paprasta: pradedančiais mes būname nuolat. Naujas darbas, nauja kalba, naujas hobis, naujas gyvenimo etapas – norėdami kažko išmokti, judėti į priekį, visada pradedame nuo nulio. Svarbiausia, kaip visa tai priimame ir judame į priekį. Taigi šie patarimai, nors pirmiausia skirti programuotojams, gali tikti ir daugeliu kitų atvejų“, – sakė E. Boguško.
Daug klausinėkite. Pradžia dažnai būna nelengva ir kyla daug neaiškumų, o klausinėti nedrąsu, bijoma pasirodyti neprofesionaliu. Tačiau klausinėti būtina – juk niekas negimė viską žinodamas. „IT sritis yra itin plati ir dinamiška, mes visi nuolat mokomės. Todėl svarbu suprasti, kad kvailų klausimų nėra. Nebent klausinėjate to paties per tą patį. Kol nieko nepaklausite, kolegos manys, kad su viskuo susitvarkote ir pagalbos jums nereikia“, – sakė E. Boguško.
Klyskite. Patirties trūkumas kartu yra ir didžiausias pradedančių specialistų trūkumas, ir privalumas. Kadangi jie neturi išankstinių nusistatymų, ieškodami problemų sprendimo būdų gali išbandyti dalykus, kurie vyresniems kolegoms nė neateitų į galvą. Svarbiausia nebijoti bandyti, daryti ir, neišvengiamai, klysti. Įmonėje turime sesijas pavadinimu „itHappens“, kurių metu kolegos pasakoja, su kokiomis problemomis susidūrė, kas nepavyko ir ką jie iš to išmoko. Sėkmės istorijos, žinoma, malonesnės, tačiau iš nesėkmių mes mokomės, jos suteikia daugiau vertės“, – teigė E. Boguško.
Skaitykite instrukcijas. IT specialistas prisipažino pirmaisiais metais dažnai „keitęs kodą ir žiūrėjęs, kas iš to išeis“, vietoje to, kad pasidomėtų, kaip tam tikras įrankis veikia ir kaip jį reikėtų naudoti. Pasak jo, nors skaityti instrukcijas ar žiūrėti mokomuosius vaizdo įrašus gali būti nuobodu, būtina perprasti įrankius, su kuriais dirbate – finale tai padeda sutaupyti laiko ir rasti sprendimus greičiau. Mokytis taip pat galite skaitydami kodo pavyzdžius, peržvelgdami vyresniųjų kolegų atliktus kodo pakeitimus.
Išeikite iš komforto zonos. Greičiausiai mokosi tie, kas nebijo išbandyti naujų dalykų, pastatyti save į nepatogią padėtį. Tas pat galioja ir programuotojams – ieškokite, bandykite ir atraskite. O jei pajausite, kad jums tai per sunku, trumpam atsitraukite. „Tai panašu į kompiuterinį žaidimą: įveikiate vieną lygį ir kylate aukštyn. Jei per sunku – grįžtate į ankstesnį lygį ir dar pasimokote“, – sakė IT specialistas.
Pasitikėkite savimi. Galbūt teko girdėti apie apsišaukėlio sindromą, kuomet žmonės jaučiasi neverti komplimentų, netiki savo nuopelnais. Programuotojai dažnai su tuo susiduria, kadangi tobulėdami jie ima galvoti, kad tai, ką jie daro, yra paprasta ir visi tai moka. Iš tiesų ne užduotys lengvėja, o jūs įgaunate vis daugiau patirties. Pasidžiaukite tuo.
Įsigilinkite į problemą. Imantis darbo svarbiau klausti ne ką, o kodėl reikia padaryti, t.y. kokia yra tikroji problema, kurią norima išspręsti. Galbūt tai galima atlikti paprasčiau, greičiau, efektyviau? „Ne kartą teko susidurti su sudėtingomis užduotimis, tačiau įsigilinęs suprasdavau, kad tą patį rezultatą galiu pasiekti lengvesniu keliu. Klientas paprasčiausiai nepagalvojo apie kitus sprendimo būdus arba apie juos nežinojo“, – sakė E. Boguško.
Sakykite „ne“. Jaunesnieji programuotojai dažnai jaučiasi įpareigoti atlikti visas jiems paskiriamas užduotis, tačiau kolegos nebūtinai žino jūsų užimtumą. Todėl būkite atviri ir nebijokite pasakyti „ne“, jei matote, kad darbo atlikti nespėsite arba galite jį atlikti nekokybiškai. Arba, dar geriau, nuolat kalbėkite apie darbų krūvį ir užduočių terminus su savo vadovu.
Paverskite programavimą hobiu. Mokydamasis naujų dalykų arba tiesiog norėdamas patobulinti žinias, E. Boguško stengiasi tai susisieti su savo pomėgiais, hobiais ir susikuria „žaidimų aikšteles“, kuriose nėra griežtų taisyklių ir terminų. Tokiu būdu gimė bent keli šalutiniai projektai, o vienas jų – tinklalapis gitaros entuziastams – dar ir neša papildomas pajamas iš reklamos.
Planuokite laiką. Sėdėti prie ekrano 8 valandas įtemptai dirbant gal ir įmanoma, bet nėra nei produktyvu, nei malonu. Planuodami savo darbo dieną nusimatykite laiko tam, kas jums patinka ir padeda bent trumpam atsipalaiduoti. Tai gali būti stalo futbolo partija, pertraukėlė su „PlayStation 5“ ar naršymas socialiniuose tinkluose. „Jūsų poilsis nėra laiko švaistymas. Žinoma, nereikėtų ir persistengti, juk darbus taip pat svarbu atlikti“, – sakė E. Boguško.
Atitrūkite. Susidūrę su problema, kurios niekaip nepavyksta išspręsti, pabandykite pereiti prie kitos, lengvesnės užduoties, o sunkiąją, jeigu įmanoma, atidėkite kitai dienai. Kaip sakoma, „rytas už vakarą protingesnis“, – kitą dieną galite nustebti, kaip viskas iš tiesų yra paprasta. Taip pat minčių, naujų idėjų gali ateiti ir užsiimant veikla, kuri nereikalauja mąstymo, pavyzdžiui, išėjus pasivaikščioti, bėgiojant, vedžiojant šunį, sportuojant, medituojant ir kt.
„Apibendrindamas galiu pasakyti tik tiek, kad ne visada bus lengva ir įdomu, bet pasitikėkite savimi, siekite savo tikslų, planuokite laiką ir, svarbiausia, enjoy IT! O savo kolegas, kurie padeda jaunesniesiems programuotojams augti, raginu prisiminti savo pačių pirmuosius žingsnius ir būti kantriems“, – renginio „Drupal Camp Baltics“ dalyviams kalbėjo E. Boguško.
