Mirė profesorius Adolfas Laimutis Telksnys – lietuvis, tiksliai nuspėjęs technologinę ateitį 50 metų į priekį

Profesorius yra apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu, Baltijos asamblėjos medaliu, Informacinės visuomenės plėtros komiteto „Naujojo knygnešio“ apdovanojimu, Asociacijos „Infobalt“ IT vėliavnešio apdovanojimu. Paskelbė 162 mokslinius straipsnių bei padarė 6 išradimus. 

Profesorius labiausiai išgarsėjo 2017 m., kai jo studentai rado ir internete išplatino 1968 m. laikraštyje „Tiesa“ išspausdintą profesoriaus straipsnį, kuriame buvo pateiktos technologinės prognozės 50 metų į priekį. Kaip paaiškėjo, A.L.Telksnys stebėtinai tiksliai numatė interneto, išmaniojo telefono,išmaniojo laikrodžio, „YouTube“, „Amazon“ ir kitų šiuolaikinių technologinių dalykų atsiradimą.

Pateikiame garsiąsias profesoriaus prognozes:

„Mokslas ir technika, o tame tarpe atpažinimo procesų teorija ir technika, bus tiek išsivystę, kad...

Kiekvienas žmogus, panašiai kaip kada dabar turi laikrodį, turės „informerį“ – garsų, šviesos vaizdų (o gal ir skonio, kvapų, nervinių signalų) siųstuvą, imtuvą bei dabartiniu mūsų supratimu galingą skaičiavimo mašiną. Informeris bus ne didesnis už šių dienų rankinį laikrodėlį, todėl patogus nešioti.

Norėdamas sužinoti, kas yra pasaulyje parašyta tuo ar kitu mokslo ar technikos klausimu, arba gauti kokių nors kitų duomenų, žmogus galės užklausti per individualų informerį automatinę biblioteką ir momentaliai gaus atsakymą žodžiu, raštu ar vaizdais.

Informerio pagalba bus galima gauti ne tik mokslinę, techninę ar ekonominę informaciją. Automatinė biblioteka per kelias minutes prisiųs norimos grožinės knygos kopiją, o paprašius ir paskaitys ją garsiai. Galima bus paprašyti parodyti per individualų namų informerį norimą spektaklį, koncertą, kino filmą ar televizijos laidą, kurioje dalyvautų mėgstami atlikėjai, dabar gyvenantieji ar anksčiau gyvenę.

Automatinė sporto biblioteka galės parodyti nors ir seniai vykusias sporto varžybas.

Automatiniai informacijos centrai galės pateikti duomenis apie pasaulyje esančias tos ar kitos rūšies prekes, pasakyti bet kurio pasaulio gyventojo ar įstaigos adresą, konsultuoti apie turistinius maršrutus, priiminėti įvairiausius individualius užsakymus ir skirstyti juos gamintojams.

Kiekvieno žmogaus sveikatos būklę nuolatos automatiškai kontroliuos automatinis diagnostikos centras. Jis momentaliai perspės žmogų, jei jo sveikatai grės bent menkiausias pavojus, patars šilčiau apsivilkti, laikytis tam tikro režimo, išgerti vaistų, rimtesniais atvejais – kreiptis į pas tos ar kitos specialybės gydytoją, nelaimingo atsitikimo atveju – automatiškai iškvies greitąją pagalbą.

Moksliniam darbui bus labai plačiai naudojami atpažįstantieji automatai, kurie grupuos sudėtingų gamtos ir visuomenės būsenų matavimų duomenis. Todėl mokslinis darbas bus žymiai spartesnis ir efektyvesnis.

Ar visa tai iš tikrųjų bus įgyvendinta po penkiasdešimties metų, dabar labai sunku pasakyti. Gal būt, bus padaryta žymiai daugiau. Aišku tik, kad reikia išspręsti dar nevieną mokslo ir technikos problemą.

Įdomu pastebėti, kad mūsų respublikos mokslininkai yra nemažai nuveikę atpažinimo automatizavimo srityje. Pavyzdžiui „Sigmos“ susivienijimo skaičiavimo mašinų specialus konstruktorių biuras paruošė serijinei gamybai įrenginį, skaitantį ranka rašytus ir spausdintus skaičius, ir keturis specialius ženklus. Per sekundę šis automatinis įrenginys atpažįsta ir išverčia į mašinos kalbą iki 200 rašto ženklų. Tai pirmasis Tarybų Sąjungoje atpažįstantis pramoninis įrenginys.

Be šių konstruktorinių, nemažus mokslinio tyrimo darbus atlieka Kauno Politechnikos Institutas, Vilniaus V. Kapsuko universitetas, o Mokslų Akademijos Fizikos ir matematikos institute sukurtas net atpažinimo procesų sektorius.

Norisi dar kartą pabrėžti, kad čia parašyti, dabar fantastiškai atrodantieji dalykai, dėl didelių mokslo ir technikos vystymosi tempų po kelių dešimtmečių gali atrodyti labai kuklūs“.

Tačiau profesoriaus nuopelnai Lietuvai – nepalyginamai didesni. Jis buvo vienas iš tų, kurie į Lietuvą atvedė pirmą nepriklausomą interneto ryšio kanalą (1991 m.), dirbo prie plačiajuosčio plėtros projekto RAIN, o paskutiniais metais dirbo robotikos srityje: lietuvių kalbos technologijų taikyme humanoidų robotikoje ir pačių humanoidų taikyme edukacijoje, socialinėms paslaugoms teikti ir kitose srityse.

Kviečiame prisiminti profesoriaus gyvenimą, kitas jo prognozes – o taip sužinoti, kokią Lietuvos ir pasaulio ateitį A.L.Telksnys matė po dar 40 metų:

Kaip portalą Lrytas.lt informavo profesoriaus bendradarbiai, paskutiniu metu mokslininkas ilgai gulėjo ligoninėje, bet net ir ten būdamas nenustojo galvoti apie darbus, buvo pilnas idėjų ir judino visą savo komandą eiti pirmyn.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė užuojautą dėl profesoriaus mirties.

„Lietuvos pirmavimas pasaulyje ir didžiavimasis greitaeigiu internetu būtų neįmanomas be mokslininko ir vizionieriaus A. L. Telksnio. Akademikas dalyvavo ir inicijavo vienus didžiausių informacinių technologijų plėtros projektų mūsų šalyje.

Profesoriaus pavyzdys mums primena, kiek svarbi valstybės raidai gali būti telkianti ir vizionieriška asmenybė, kurią šiandien, deja, praradome, tačiau kurios atminimas ir nuveikti darbai su mumis bus kiekvieną dieną“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas išreiškė užuojautą visiems A.L.Telksnio šeimos nariams, artimiesiems, draugams ir bendražygiams, teigiama Prezidentūros pranešime žiniasklaidai.

Užuojautą išreiškė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

„Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys savo darbais ir atradimais pelnė pripažinimą ir išskirtinę kolegų pagarbą, jis anksti tapo mokslininku, kurio pavyzdžiu sekama ir iš kurio darbų buvo ir tebebus mokomasi, pagrįstai profesorius vadintas interneto Lietuvoje krikštatėviu, prisidėjusiu prie jo plėtros ir tapsmo mūsų kasdienybe. Šią netekties valandą reiškiu nuoširdžią užuojautą profesoriaus artimiesiems ir kolegoms“, – sakoma premjerės užuojautoje.