Tamsi mobilizuotųjų Rusijoje realybė: žmonų, motinų ir merginų kova dėl kiekvieno miegmaišio ir batų „Vietoj neperšaunamos liemenės geriau jau duotų kryželį“

„Taip jau sutapo, kad mano vyras, šauktinis, turintis kovinės patirties, išvyko į mobilizaciją. Pilnai jį aprengėme, bet atsitiko taip, kad nesurinkome visų reikiamų daiktų. Tokių žmonių kaip mes yra daug, kai kurie iš jų neturi galimybių [įsigyti visko, ko reikia] – bet mes negalime apleisti vaikinų, jie eina mūsų ginti“, – rugsėjo 29 d. savo „VKontakte“ paskyroje rašė Anapos gyventoja Jekaterina. Jos vyras buvo išsiųstas į Molkino kaimą Krasnodaro krašte, kur yra Rusijos ginkluotųjų pajėgų bazė ir „Wagner“ samdinių mokymo bazė.

„Pas mus atvyko [Voronežo srities gubernatorius Aleksandras] Gusevas, kuris net nesiteikė prieiti ir paklausti, kaip mums sekasi. Visus drabužius, kuriais vilki vaikinai – taktines liemenes, batus, visus tuos daiktus – nupirko mūsų giminaičiai. Suruošė patys“, – vaizdo įraše kalbėjo Voronežo srities mobilizuotieji ir sarkastiškai dėkojo gubernatoriui „už aferą“.

Nuo pavasario pasipylė daugybė panašių pranešimų – uniformas, kelnes, kojines, neperšaunamąsias liemenes ir vaistus rinko patys pagal sutartis tarnaujantys kariai ir jų šeimos nariai, visoje šalyje. Uniformų trūko dar iki rugsėjo 21 d., o Vladimiro Putino paskelbta mobilizacija dar labiau padidino paklausą.

Kai kuriuose regionuose ne tik giminaičiai, bet ir valstybinės įstaigos spalio pradžioje suskubo pirkti ekipuotę – joms likučius parduoda smulkios tarpininkaujančios įmonės, kurios bando ieškoti naujų tiekėjų ir skundžiasi kylančiomis kainomis. Norėdami užsidirbti, gamintojai pereina prie daugiamilijoninių vyriausybinių sutarčių.

BBC išnagrinėjo valstybines sutartis ir kalbėjosi su rangovais – kad suprastų, ką, iš ko ir kokiais kiekiais regionai bando įgyti mobilizuotiems asmenims.

Rugsėjo 28 d. pirmoji mobilizuota vyrų grupė buvo išlydėta iš Joškar Olos (Mari El respublikos sostinė, miestas europiniame Rusijos regione). Priešais naujokų tribūną stadione kalbėjo dvasininkas. Jis palinkėjo, kad vyrai grįžtų gyvi ir padovanojo kiekvienam po medalikėlį. Be medalikėlio mobilizuoti vyrai iš valstybės gavo tik sausų davinių.

Pašauktieji į karą respublikos gyventojai lipo į autobusą su viskuo, ką turėjo: vieni su kuprinėmis ar pirkinių krepšiais, kiti – miegmaišiais ant nugarų. Vietos karinis komisaras patarė jiems inventorių susirinkti patiems. „Puodeliai, šaukštai, vaistai, miegmaišiai“, – vardijo jis, ko gali prireikti „pirmai pradžiai“.

Visa tai pagal valdžios planą turėjo surinkti pačios mobilizuotų vyrų šeimos. Remiantis viešųjų pirkimų duomenimis, miestas uniformas spėjo nupirkti tik spalio pradžioje. Tai pripažino ir Joškar Olos meras. „Nepamiršome ir anksčiau išvykusių tautiečių. Dabar perkame šiltus drabužius, miegmaišius, kurie taip pat bus išsiųsti mūsų kariams“, – kalbėjo meras.

Tik spalio 3 d. – praėjus beveik dviem savaitėms nuo mobilizacijos pradžios – vyriausybė išleido dekretą, kuriuo regionams buvo suteikta teisė pirkti kariuomenei skirtą įrangą ir ekipuotę pagal Gynybos ministerijos nurodymus. Tą pačią dieną Joškar Olos socialinių paslaugų centras be konkurso pasirašė kelias sutartis dėl mobilizacijai pašauktų kariškių aprūpinimo apranga.

Rangovai turi aprūpinti Socialinių paslaugų centrą 1776 poromis batų (įskaitant batus, pritaikytus minus 45 laipsnių temperatūrai), 1318 apatinio trikotažo komplektų, 1700 balaklavų, miegmaišių, kepurių, pirštinių ir kojinių. Vėliau centras nupirko daugiau neperšlampamų drabužių, benzininių generatorių, „DJI Mavic 3“ kvadrokopterių, racijų ir kuprinių.

Viena iš sutarčių, kurios vertė 1 mln. rublių, buvo sudaryta su vietos bendrove „Fortūna-K“. Iki spalio 10 d. kariams turėjo būti pateikti šimtai šiltų ir lengvų apatinių drabužių, kojinių ir pirštinių komplektų – bet buvo nupirkta tik 20 miegmaišių.

Paaiškėjo, kad 20 miegmaišių buvo likučiai, kuriuos valdžios institucijoms pavyko išpirkti iš „Fortūnos-K“. Į bendrovę paskambinusiai ir potencialia miegmaišių pirkėja prisistačiusiai BBC korespondentei bendrovės atstovai sakė, kad dabar sunku rasti prekių, skirtų mobilizuotiesiems.

„Šiuo metu neturiu jokių miegmaišių. Visus išpirko. Prieš tris dienas turėjome 20 vienetų likutį ir mums buvo pasakyta – mes juos iš jūsų paimsime. Tai buvo valstybinė organizacija. Mes juos paimsime pagal sutartį, – paaiškino bendrovės atstovas. – Mergaite, patikėk, ieško daug pinigų turinčios organizacijos, jų nedomina kaina. Niekur nėra, nes visoje šalyje prasidėjo mobilizacija. Visi perka. Jūs žiūrite televizorių, ar ne?“

Jis nurodė manantis, kad karinių uniformų trūkumas yra bendra šalies problema. „Pavyzdžiui, Maskvos srities administracija taip pat perka ir aprūpina naujokus visais jūsų minėtais daiktais. Šių daiktų poreikis šiuo metu yra didelis – o jų nėra, – sakė „Fortūna-K“ atstovas. – Tiesą sakant, pats nežinau, kur jų nusipirkti. Kainos pakilo, o aš negaliu rasti nė vieno. Ir jie nesako, kada galės man juos pristatyti“.

Dvidešimties miegmaišių Joškar Olos valdžiai nepakako – vėliau Socialinių paslaugų centrui pavyko iš trijų kitų rangovų nupirkti dar 602 miegmaišius, už daugiau nei 1,9 mln. rublių (apie 30 000 eurų).

BBC korespondentei nepavyko užsisakyti miegmaišių iš kitos Joškar Oloje įsikūrusios bendrovės „Formex-M“, su kuria Socialinių paslaugų centras sudarė sutartį dėl kepurių, pirštinių, kojinių ir izoliacinių kilimėlių tiekimo. Paaiškėjo, kad ten trūksta ne tik miegmaišių.

– Miegmaišių nebuvo. Jokių taktinių pirštinių. Antkelių nėra. Jokių balaklavų, – „potencialiam pirkėjui“ sakė įmonės atstovas. – Tik šiandien gavome terminius apatinius už 2700.
– O kodėl nieko nėra?
– Kodėl? – Korespondento pašnekovą nustebino klausimas. – Nes visi perka.
– Viską išpirko?
– Taip, jūs ne vieninteliai. Po rugsėjo 21 d. nieko nebėra. Tokia pati padėtis visoje Rusijoje.
– O kada turėsite miegmaišius ir batus?
– Net nedrįstu kažką žadėti. Viskas siuvama Maskvoje – fabrikai siuva. Tačiau kol kas dar nieko nėra. Juk reikia suderinti procesą. Kas tau iš karto pagamins didelę partiją? Viskas, ką jie turėjo sandėlyje, buvo išparduota. Naujus siuva, bet ne tokiam kiekiui [užsakymų]. Visi bando apsirengti ir visi jų nori. Viską, ką turėjome sandėlyje, iššlavė.
– Bet atrodo, ne tiek ir daug miestiečių pašaukė.
– Taip manote? – Įmonės atstovas nusijuokė. – O kaip rajonai? O Mari El?
– Kada man vėl jums paskambinti [paklausti apie papildomą inventorių]?
– Viską, ką spėja užsakyti, ir veža. Mes net nežinome datų.

Miegmaišius korespondentei pavyko rasi vienoje iš Joškar Olos darbo drabužių parduotuvių, kur buvo pasiūlyta 14, tinkamų naudoti temperatūrai esant iki +5 – ir trys, tinkami temperatūrai esant iki -5.

– Čia kažkokie lengvieji?
– Taip, bet juos ima ir mobilizuotieji, nes nieko kito nėra, – paaiškino parduotuvės darbuotoja.

Miegmaišiai yra vadinamojo „Minimalaus rinkinio, skirto vykti į karinę misiją“ dalis. Sąrašas buvo paskelbtas rugsėjo pabaigoje interneto pokalbių kambaryje „Mobilizuotųjų Sankt Peterburge žmonos“.

Be akivaizdžių dalykų – termo apatinių drabužių, maskuojamųjų rūbų ir batų – sąraše taip pat yra, pavyzdžiui, baterijos, išorinės baterijos (angl. powerbank) ir turistinės dujinės viryklėlės. Pirmosios pagalbos vaistinėlėje taip pat patartina turėti du turniketus.

Spalio pradžioje Oriolo miesto regioninis socialinės gerovės centras nupirko 1750 guminių „Esmarcha“ turniketų (vadinamųjų „žgutų“) – tai populiariausia turniketų rūšis. Sutartis be konkurso buvo sudaryta su Oriolo gumos gaminių gamykla „Alfaplastiko susivienijimas“.

Bendrovė BBC sakė, kad turniketų tenka laukti mažiausiai mėnesį – bendrovė turi daug užsakymų. „Greitesnio būdo nėra, nes savanoriai, bažnyčios, gynybos ministerija ir kas tik nori iš mūsų užsako. Dėl to susidaro eilės, – sakė bendrovės prekybos atstovas. – Bažnyčios taip pat užsakinėja kariuomenei. Žinote, yra daug gerų žmonių“.

Vasario 25 d. – antrąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną, gamyklos „Instagram“ paskyroje buvo publikuotas įrašas su fraze „Mes už taiką“ ir raginimu pasirūpinti savo ir savo artimųjų sveikata.

Tuo tarpu Oriolo miesto valdžia mobilizuotiems vyrams taip pat užsakė 1750 šiltų apatinių drabužių, pirštinių, kamufliažinių kostiumų, batų ir sulankstomų daugiafunkcinių įrankių. Jie pasirašė atskirą sutartį dėl 7000 porų žieminių ir demisezoninių kojinių, kurios vertė viršija 400 000 rublių (apie 6,6 tūkst. eurų).

Dar jie viršijo rekomendacijas ir nupirko 5,2 tūkst. kiniškų baterijų, 1750 vienkartinių skustuvų, rankšluosčių, rankinių žibintuvėlių ir kuprinių, išleisdami tam daugiau nei 9 mln. rublių (apie 150 tūkst. eurų). Bendra regione pasirašytų sutarčių suma – apie 24,4 mln. rublių (apie 404 tūkst. eurų).

Beje, karo Ukrainoje metu Rusijos kariuomenė turniketus naudoja ne pagal instrukciją. Rugsėjo pabaigoje Didžiosios Britanijos žvalgyba nurodė, kad rusai, gavę modernius turniketus, nenaudoja „velcro“ užsegimų jiems pritvirtinti prie ekipuotės, o vietoje to prisitvirtina kabelių spaustukais – spėjama, kad turniketų daliniuose trūksta ir kareiviai baiminasi, kad jie gali būti pavogti. Tačiau dėl to kyla rimta problema – kol atkabinės turniketą nuo spaustuko, sužeistasis gali netekti daug kraujo.

Atrodo, kad tai, jog šalyje ekipuotės gamyba nėra pakankama, leido sau pasakyti net propagandistai. Spalio 12 d. RT vadovė Margarita Simonjan socialiniame tinkle „Twitter“ piktinosi: įmonė, kuri per 1–2 mėnesius galėtų pagaminti iki 1 mln. turniketų Rusijos kariuomenei, turi laukti 2–3 metus, kol produktas bus sertifikuotas.

Stavropolio krašte veikia tokia pati mobilizacijos schema kaip ir Mari El: iš pradžių valdžia siunčia šauktinius į dalinius, o paskui pradeda pirkti jiems įrangą.

Spalio 10 d., praėjus dvidešimčiai dienų nuo mobilizacijos pradžios, regionas paskelbė, kad naujokams bus išduoti miegmaišiai, kilimėliai ir guminiai batai.

Rugsėjo 23 ir 28 d. Stavropolio krašto Tautybės ir kazokų reikalų komitetas pasirašė 12 ir 19,7 mln. rublių (apie 200 tūkst. ir 327 tūkst. eurų) vertės sutartis dėl aprangos tiekimo be konkurso.

Pas du verslininkus iš Michailovsko miesto, esančio už pusvalandžio kelio nuo Stavropolio, rasta po tūkstantį miegmaišių, kilimėlių iš izoliacinės medžiagos ir apie du tūkstančius porų batų. Viename iš dokumentų buvo nurodyta, kad tiekėjas privalo perduoti prekes mobilizuotiems kariams arba karinio dalinio atstovui, dalyvaujant pirkėjui.

19,7 mln. rublių vertės sutartis – taip pat be konkurso – buvo sudaryta su Stachajlovsko kazokų bendruomenės nariu Aleksandru Titovu (klano kazoku jis save vadina pats). „Kai tik prasidėjo šurmulys, parodžiau [komitetui] pozicijas, kurias galėčiau [užimti]. Esu karinės aprangos ekspertas, todėl galiu paaiškinti, parodyti“, – BBC sakė A.Titovas.

Savo kombinezonų parduotuvės puslapyje „VKontakte“ jis skelbia patriotinius įrašus, pakaitom su informacija apie beretes, kulkosvaidžius ir neperšaunamas liemenes: „Prabos“ botai spaudžia specoperacijos gazą“, „Mes su jumis nuo pat pradžių iki visiškos pergalės“. Sprendžiant iš pranešimų ir nuotraukų, Titovas taip pat tiekia įrangą ir „Wagner“ samdiniams.

Užsakyti miegmaišiai iškeliauja į Stavropolio krašto padalinius, teigia A.Titovas. Jis atsisakė nurodyti, kokie daliniai ir kokiu kiekiu bus aprūpinti: „Žinoma, norėtume išsiųsti daugiau [miegmaišių], bet, deja, Rusijoje jų nebeturime. Problema ta, kad žieminių miegmaišių visai nereikėjo, kariuomenė turėjo pakankamą kiekį – tačiau mobilizacija pakoregavo klausimus šiek tiek kita linkme“.

Kitos Rusijos karinės-patriotinės organizacijos – pavyzdžiui, Taktinių ir šaunamųjų ginklų mokymo centras „Partizan“ – taip pat dalyvauja aprūpinant uniformomis karo veteranus Ukrainoje. Jam vadovauja vienas iš nacionalistinio Rusijos imperatoriškojo judėjimo lyderių ir Imperatoriškojo legiono savanorių būrio vadas Denisas Garijevas, kovojantis Ukrainoje (JAV yra įtraukęs judėjimą ir patį D.Garijevą į tarptautinių teroristinių organizacijų sąrašą).

Netrukus po karo Ukrainoje pradžios parduotuvės „Partizan“ „Telegram“ paskyroje buvo paskelbtas „savanorių“ įrangos sąrašas su antrašte „Ruošiantis į karą“ – rinktis buvo siūloma jų parduotuvėje.

Viena iš D.Garijevo įmonių prieš karą iš FSB, Vidaus reikalų ministerijos ir kitų saugumo tarnybų gavo valstybinių užsakymų už daugiau kaip 10 mln. rublių (apie 166 tūkst. eurų).

Mobilizuotų vyrų artimieji pasakoja, kad kariniai daliniai neturi pakankamai nestandartinių dydžių drabužių. Pavyzdžiui, Danilai (vardas pakeistas) iš Belgorodo pasisekė su apranga, kurią jam išdavė Kursko srities kariniame dalinyje – viskas jam tiko. Tačiau „didesni vyrai ir mažesni neturi pakankamai drabužių“, – BBC sakė jo žmona.

Spalio pradžioje Krasnodaro krašto Krasnoarmeisko rajone mobilizuoti vyrai skundžiasi tuo pačiu – jiems buvo išduotos vienintelio dydžio neperšaunamos liemenės. „Kas nepatenkintas, eikit be jų. Visi einame nuogi. Iš esmės turime vienodą kontingentą – vyrai nuo 40 metų, visi su pilvukais. Išduodama liemenė skirta metro šešiasdešimties ūgio ir 50–60 kg svorio vyrui. Apsivelku ją – tai išeina tarsi liemenukas, ta neperšaunama liemenė. Rytoj išvykstame, neturime [nieko]“, – vaizdo įraše pasakoja mobilizuotas vyras.

Sankt Peterburgo mobilizuojamų vyrų žmonų pateiktame „minimalios ekipuotės, reikalingos vykstant į karinę komandiruotę“ sąraše priešais neperšaunamas liemenes pažymėta „pageidautina“.

Daugeliui Rusijos šeimų neperšaunamos liemenės kaina yra neįperkama. Aptardamos kainas, mobilizuojamų vyrų žmonos iš Sankt Peterburgo pokalbių kambaryje rašė: „Vietoj neperšaunamos liemenės jiems reikėtų duoti kryželį“.

BBC nepavyko rasti sutarčių dėl neperšaunamų liemenių tiekimo specialiai mobilizuotiesiems. Jos galėjo būti įsigyti kitu būdu.

Prieš karą Rusijos teisėsaugos institucijos užsisakė reguliariai šarvuotas liemenes. Saugumo ir teisėsaugos institucijoms tokią apsaugą teikia mokslinių tyrimų ir gamybos įmonė „Klass“. Sausio mėnesį „Rosgvardija“ su bendrove sudarė tris sutartis už pusę milijardo rublių (apie 8,3 mln. eurų) dėl 8,2 tūkst. neperšaunamų liemenių tiekimo 2022–2023 m., po nuo 33,2 iki 132,9 tūkst. rublių (apie 550 – 2200 eurų) už vienetą. Kaina priklauso nuo liemenės tipo ir metalinių arba keraminių šarvinių plokštelių apsaugos lygio.

Bendrovė taip pat yra sudariusi sutartis dėl neperšaunamų liemenių, apsauginių šalmų, akinių ir skydų tiekimo Vidaus reikalų ministerijai, FSIN ir Maskvos kariniam daliniui Nr. 95006. Prasidėjus karui, vienintelė sutartis su bendrove buvo sudaryta su Belgorodo srities gubernatoriaus administracija – kuriai bendrovė pateikė 10 apsauginių šalmų.

Šarvuotas liemenes A.Titovo įmonė iš Stavropolio krašto, kuri laimėjo milijoninį kontraktą, be kita ko pirko iš Novosibirsko gamintojo „Fillin“. Bendrovės direktorius Jevgenijus Rešetnikovas spalio pradžioje apibūdino tai, kas vyksta, kaip „katastrofišką ažiotažą“. Pasak jo, neperšaunamos liemenės pradėtos pirkti dar vasario mėnesį, tačiau tada klientai buvo daugiausia kariškiai – o dabar yra daugumą sudaro civiliai klientai. Įmonė išpardavė visas atsargas ir dabar iki kitų metų pavasario laukia eilėje, kad galėtų gauti pagamintas neperšaunamas liemenes.

Spalio 5 d. bendrovė pagamino kaklo, pečių ir lytinių organų apsaugas, apie kurias paskelbė savo „VKontakte“ puslapyje – tačiau jos buvo be balistinių paketų, t. y. be jokios apsaugos nuo kulkų ir skeveldrų. Nepaisant to, po 40 minučių visos lytinių organų apsaugos buvo išgraibstytos.

Problemų dėl ekipuotės buvo ir prieš mobilizaciją – absoliučiai visuose reguliariosios kariuomenės daliniuose ir tuose, kurie dalyvavo vadinamojoje specoperacijoje – tačiau dabar jos pasireiškė kur kas didesniu mastu, sako grupės „Conflict Intelligence Team“ analitikas Kirilas Michailovas.

„Buvo atvejų [prieš mobilizaciją], kai, pavyzdžiui, tik viena bataliono taktinė grupė iš dviejų atvykusiųjų buvo su palapinėmis. Standartiškai – naktinio matymo prietaisų trūkumas dideliais kiekiais, jau nekalbant apie dronus“, – pažymi jis.

Viena iš šio trūkumo priežasčių – karinio turto grobstymas. Tai, kad Rusijos kariuomenė daugelį metų grobstė turtą, patvirtina ir teismo sprendimai, kuriuos išnagrinėjo BBC. „Vadovaujant Sergejui Šoigu, tai suintensyvėjo – masiškai vogti pradėjo ne tik praporščikai, bet ir generolai“, – aiškina K.Michailovas.

Siekdami įveikti trūkumą, Rusijos regionai į aprangos gamybą ėmė įtraukti dideles įmones, smulkiąsias įmones – ir net kalėjimus.

Rugsėjo 20 d. viena iš Užbaikalės krašto valstybinių agentūrų pasirašė sutartį su Federalinių įkalinimo įstaigų Gydomąja pataisos kolonija dėl 326 miegmaišių pasiuvimo. Valstybinių sutarčių duomenys rodo, kad anksčiau kaliniai čia siuvo tik vyriškus kostiumus, sukneles, marškinius ir patalynę.

Chabarovsko regione buvo nuspręsta surinkti daug didesnį ekipuotės kiekį. Rugsėjo pabaigoje su vietos verslininke Olga Ajuchanova buvo sudaryta 44,7 mln. rublių (apie 737 tūkst. eurų) vertės sutartis dėl 9418 miegmaišių pasiuvimo. O.Ajuchanovos bendrovė BBC nurodė, kad beveik įvykdė užsakymą.

„Turėjome kontaktą su Pramonės ministerija – ten yra specialistė, ji paskambino ir liepė per 20 minučių apskaičiuoti kainas“, – apie tai, kaip jiems pavyko gauti šią sutartį, BBC pasakojo bendrovės komercijos direktorė Svetlana Makšanova.

Tokio dydžio užsakymo jie dar niekada nebuvo turėję. Pandemijos metu bendrovė buvo gavusi vienintelį didelį valstybinį užsakymą – už 168 000 rublių (2,8 tūkst. eurų) pasisiūti 4200 kaukių.

Įmonė per dvi savaites turėjo pertvarkyti gamybą į miegmaišių siuvimą, ir 40 žmonių juos siuvo septynias dienas per savaitę. Vien miegmaišių apvalkalui pasiūti prireikė apie 34 tūkst. metrų audinio – be to, izoliacinės medžiagos, pamušalo ir daugybės detalių. Žaliavos buvo renkamos iš įvairių tiekėjų, kurių daugelis užkėlė kainas. Bendrovė dvejojo, ar imtis tokio užsakymo, bet galiausiai apsisprendė – dėl savo reputacijos regione.

Siūti miegmaišiai neatsidurs Chabarovsko parduotuvėse, sako S.Makšanova, nors ten taip pat tuščia (žmonės suskubo pirkti aprangą dar prieš gaudami šaukimus, mano verslininkė). Bendrovė Civilinės gynybos ir nepaprastųjų situacijų direktoratui pristatys visus 9400 miegmaišių. Kur iš ten toliau bus siunčiami miegmaišiai, S.Makšanova nežino – bet yra tikra, kad jie siuvami mobilizuotiesiems.

Mažmeninėje prekyboje tokių dalykų rasti gali būti sunku, nes gamintojai perėjo prie valstybinių užsakymų. Tačiau neaišku, kurie kariniai daliniai bus aprūpinami, o kurie ne.

Kai kurie bandymai pritraukti vyrus į frontą nepritekliaus sąlygomis sukelia nevilties gesto įspūdį: pavyzdžiui, Saratovo regione moterys guminius turniketus gamina iš automobilių padangų kamerų.