Ugnis, apėmusi didesnį nei 100 hektarų plotą Rapa Nui salos nacionaliniame parke, paliko kelias akmenines skulptūras, vadinamas moai, „visiškai apanglėjusias“. Šioje teritorijoje yra šimtai statulų – jos pastatytos šalia karjero, iš kurio buvo kasamas akmuo joms gaminti.
Velykų sala, dar vadinama Rapa Nui, yra įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą ir yra labiausiai nutolusi žmonių apgyvendinta sala. Ji priklauso Čilei ir yra maždaug už 3500 km nuo Pietų Amerikos krantų, o čia yra beveik 1000 statulų – iki 4 metrų aukščio originalių skulptūrų, kurias kadaise iškalė salos čiabuviai.
Parką valdančios ir prižiūrinčios čiabuvių bendruomenės Ma'u Henua meras Ariki Tepano „Facebook“ tinkle paskelbtame pareiškime teigia, kad žala yra „nepataisoma, o jos pasekmės – gilesnės, nei galėtų pamatyti akis“.
Spalio 6 d. Rapa Nui meras Pedro Edmundas Paoa Čilės transliuotojui „Radio Pauta“ nurodė, kad gaisras nebuvo nelaimingas atsitikimas.
„Tai sukėlė žmogus, tai – ne atsitiktinumas, – teigė P.E.Paoa. – Visus gaisrus Rapa Nui sukelia žmonės“.
Jis nurodė, kad pusė skulptūrų, esančių Rano Raraku karjere – vietoje, kur buvo pagaminta daugiau nei 800 statulų – dėl gaisro įtrūko.
„Įtrūkus akmeniui, lyjant stipriam lietui arba laikui bėgant, jis atsileidžia, krenta, nustoja būti akmenimi ir virsta smėliu“, – pasakojo bendruomenės vadovas. Jis teigė, kad dėl „savanorių trūkumo“ parko pareigūnams sunkiai sekėsi suvaldyti gaisrą.
Iki COVID-19 pandemijos saloje, kurios pagrindinis pajamų šaltinis yra turizmas, per metus apsilankydavo 160 000 lankytojų, tačiau nuo 2020 m. kovo turistams buvo uždrausta čia atvykti – ir tik prieš kelis mėnesius, rugpjūčio 5 d., ji vėl buvo atidaryta.
Pirmąsias statulas pagamino ir saloje pastatė polineziečių jūrininkai maždaug prieš 1000 metų, ir tokia praktika tęsėsi apie 600 metų. Skulptūrų, kurios, kaip manoma, vaizduoja Rapa Nui tautos protėvius, atsiradimo priežastys ilgą laiką buvo paslaptimi, nors viename neseniai atliktame tyrime teigiama, kad statulos buvo statomos gėlo vandens šaltinių vietose.
Tai ne pirmas kartas, kai netinkamai elgiamasi su šiomis statulomis. Kaip jau anksčiau rašė Lrytas.lt, 2020 m. salos vienas gyventojas buvo suimtas už tai, kad pikapu apgadino vieną iš šventųjų statulų. Vyro automobilio stabdis buvo sugedęs, bet vietoje jo taisymo vairuotojas po priekiniu ratu pakišo akmenį, tikėdamasis, kad to pakaks. Tačiau mašina nuriedėjo nuo kalno ir atsitrenkė į statulos platformą.
Kita moai statula, vadinama Hoa Hakananai ir eksponuojama Britų muziejuje Londone, atsidūrė ginčo dėl jos grąžinimo į salą centre. Statula buvo išvežta iš salos 1868 m., kai čia išsilaipino britų jūreiviai, vadovaujami Richardo Powello – laivo „HMS Topaze“ kapitono. Atvykęs į Angliją, R.Powellas padovanojo statulą karalienei Viktorijai, kuri vėliau ją padovanojo Britų muziejui. 2018 m. salos pareigūnai ir Čilės vyriausybė paprašė grąžinti statulą.
„Suteikite mums galimybę, kad jis galėtų grįžti, – sakė salos gubernatorė Tarita Alarcón Rapu, tuo metu susitikusi su muziejaus pareigūnais. – Manau, kad mano vaikai ir jų vaikai taip pat nusipelno galimybės jį paliesti, pamatyti ir iš jo pasimokyti. Mes esame tik kūnas. Jūs, britai, turite mūsų sielą“.
Tarp labiausiai ginčytinų Britų muziejaus kolekcijos objektų yra ir Rozetės akmuo: 196 m.pr.m.e. datuojamas akmuo, kuris leido pirmą kartą išversti hieroglifus ir sukurti egiptologijos mokslą. Taip pat ir Elgino marmuras – klasikinių marmurinių skulptūrų frizas, nuplėštas nuo Partenono sienų, dėl kurio repatriacijos nuo 1983 m. ginčijasi Jungtinė Karalystė ir Graikija. Spalio 6 d. Jungtinės Karalystės ministrė pirmininkė Liz Truss atmetė Graikijos pasiūlymą grąžinti marmurą.
Parengta pagal „Live Science“.
