Vladimirui Putinui žaidžiant grasinančius žaidimus su JAV ir Vakarų sąjungininkais, mažesnieji branduoliniai ginklai, kuriuos ragina panaudoti kai kurie rusai, gali suteikti gyvybiškai svarbių valandų – ar net dienų – atsargą.
Nors Rusijos tolimojo nuotolio raketos ir bombonešiai laikomi nuolatinėje parengtyje ir yra pasirengę pradėti veikti vos per kelias minutes, mažesnio galingumo taktiniai ginklai yra užrakinti maždaug dešimtyje sandėlių visoje Rusijoje, o jiems nugabenti į paleidimo įrenginius dar prireiktų laiko, rašo „Bloomberg“.
„Esant tam tikram parengties lygiui, ginklai išimami iš saugyklų ir perkeliami į kitą vietą – jei reikia, net ir kelioms dienoms. Tai būtų pastebėta palydovais ar kitomis priemonėmis“, – sako JT nusiginklavimo tyrimų instituto Ženevoje branduolinio saugumo ekspertas Pavelas Podvigas.
Iki šiol JAV ir Europos pareigūnai teigė, kad nėra jokių tokio pasirengimo požymių, o branduoliniai grasinimai lieka tik retoriniais. Tačiau Rusijos pajėgoms nuolat prarandant pozicijas Ukrainoje – įskaitant teritoriją, kurią Rusijos prezidentas praėjusią savaitę oficialiai paskelbė Rusijos nuosavybe – Kremlius vėl bando sėti baimę užuominomis, kad tolesnis eskalavimas gali būti susijęs su ginklais, kurie kare nebuvo panaudoti nuo 1945 m.
Šie grasinimai yra dalis plataus masto Kremliaus pastangų įbauginti JAV ir Europą, kad jos sumažintų paramą Ukrainai ir priverstų Kijevą derėtis Maskvos sąlygomis. Europiečiams ruošiantis sunkiai žiemai, V. Putinas siekia padidinti nesutarimus Europoje dėl tolesnės paramos Ukrainai, kad augant įtampai, pabandytų pakeisti visuomenės nuomonę pagrindinėse valstybėse.
Jo sprendimas mobilizuoti 300 000 rezervistų, kad sustiprintų sunkiai besiverčiančią Rusijos kariuomenę, ir skubota okupuotų teritorijų aneksija, po kurios sekė ugninga kalba, kurioje Vakarai buvo apkaltinti „satanizmu“, buvo tik naujausi bandymai parodyti, kad Kremliaus vadovas yra pasiryžęs kovoti iki galo, teigia „Bloomberg“.
Praėjusią savaitę nutikę sprogimai, sukėlę dujų nuotėkį svarbiausiuose Baltijos jūros dugnu nutiestuose dujotiekio vamzdynuose, ką JAV apibūdino kaip tyčinį sabotažą, pakurstė nerimą, kad gali būti pažeidžiamos ir kitos žemyno energetikos infrastruktūros dalys.
Tačiau kol kas Kijevo sąjungininkai nesumažino savo įsipareigojimo toliau tiekti ginklus.
Dėl to daugelis Maskvoje ragina V.Putiną dar labiau sustiprinti grasinimus.
„Baimė yra vienintelis dalykas, galintis sustabdyti mūsų priešininką, – praėjusią savaitę grupės tinklalapyje paskelbtuose komentaruose, kuriuose buvo kalbama apie branduolinį smūgį JAV ir Europai, rašė Kremliui patarinėjančios Užsienio ir gynybos politikos tarybos ekspertas Dmitrijus Treninas. – Sugrąžinkite baimę“.
JK gynybos ministras Benas Wallace'as sekmadienį pademonstravo Vakarų pasitikėjimą sakydamas, kad remiantis britų turimais duomenimis apie susitikimus su Indijos ir Kinijos vadovais, kurie praėjusį mėnesį kalbėjosi su Rusijos prezidentu, galima manyti, jog branduolinio ginklo panaudojimo scenarijus „labai mažai tikėtinas“.
V. Putinas viešai sakydamas, kad Rusija panaudos „visas mums prieinamas ginklų sistemas“, idant apgintų savo teritoriją, įskaitant naujai aneksuotas Ukrainos dalis, išlaikė gana akivaizdų dviprasmiškumą.
Rusijos prezidentas teigė, kad JAV „sukūrė precedentą“ Antrojo pasaulinio karo metais panaudodamos atomines bombas prieš Japoniją – akivaizdi užuomina, kad jis nelaikys bet kokio Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo tabu pažeidimu. Savaitgalį vienas iš pagrindinių leitenantų pasisakė dar tiesmukiau, po paskutinių Rusijos karių patirtų nesėkmių paraginęs panaudoti „mažo galingumo branduolinius ginklus“.
Skaičiuojama, kad Rusija tebeturi apie 1900 tokių Šaltojo karo laikų ginklų, taip pat raketų ir lėktuvų, reikalingų jiems paleisti. Nors branduolinių galvučių panaudojimo gali nepakakti tam, kad būtų pakeista situacija mūšio lauke, kurio frontas tęsiasi daugiau kaip 1200 km, tokiu poelgiu V. Putinas pabandytų šokiruoti Ukrainą ir jos Vakarų sąjungininkus, kad šie atsitrauktų.
Jei Rusijos vadovas nuspręstų panaudoti tokį ginklą, demonstraciniam smūgiui jis greičiausiai pasirinktų karinį taikinį Ukrainoje, teigia JK Gynybos ministerijai artimas asmuo, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Londone įsikūrusio Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto bendradarbė Natia Seskuria komentare teigė, kad „Kremliui kyla pagunda panaudoti paskutinę priemonę“, nes invazijai tęsiantis aštuntą mėnesį, Rusijos kareiviai susiduria su sunkumais. Vis dėlto bet koks panaudojimas būtų pirmas kartas, kai branduolinis ginklas būtų panaudotas siekiant užsitikrinti naudą iš įsiveržimo į kitą šalį.
Rusijos taktiniai ginklai yra palyginti dideli, mažiausia galia – 10 kilotonų (arba 10 000 tonų trotilo ekvivalentas). Tai prilygsta dviems trečdaliams 15 kilotonų bombos, kuri buvo numesta ant Hirošimos.
„Tai nėra mažytės atominės bombos, – teigia JAV Ginklų kontrolės asociacijos vykdantysis direktorius Darylas Kimballas. – Tai būtų blogiau už viską, ką matėme nuo Hirosimos laikų“. Pirmoji ant Japonijos numesta atominė bomba sunaikino 12 kvadratinių kilometrų miesto teritorijos, žuvo 70 000 žmonių, o dar dešimtys tūkstančių mirė nuo radiacijos poveikio“.
Vis dėlto mažo galingumo kovinė galvutė, susprogdinta palyginti dideliame aukštyje, sumažintų branduolinio smūgio radioaktyviąsias iškritas ir padėtų iki minimumo sumažinti civilių aukų skaičių, teigiama anksčiau šiais metais paskelbtoje Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto ataskaitoje.
Tačiau dėl to Rusijos teritorijoje vis tiek gali kilti radioaktyviųjų kritulių pavojus – o tikslas įbauginti Kijevo šalininkus ir priversti juos atsitraukti gali būti nepasiektas.
JAV perspėjo dėl „katastrofiško“ atsako į bet kokį tokį žingsnį – tačiau nedetalizavo, ką tai reikštų.
Buvęs JAV kariuomenės Europoje vadas Benas Hodgesas rugsėjo 21 d. interviu sakė, kad JAV atsakytų ne branduoline ataka, o konvencinėmis priemonėmis – galbūt sunaikindamos Juodosios jūros laivyną arba Rusijos bazes Kryme. Tai vis tiek reikštų tiesioginį buvusių Šaltojo karo varžovių susidūrimą, kuris savo ruožtu galėtų išprovokuoti Rusijos branduolinį atsaką JAV.
Iki šiol JAV labai atsargiai vengė tiesioginio konflikto su Rusijos pajėgomis.
„Panaudojus branduolinius ginklus, net ir vadinamuoju ribotu būdu, nėra absoliučiai jokių garantijų, kad abi pusės galėtų kontroliuoti branduolinio ginklo panaudojimą ir tai greitai neperaugtų į visuotinį branduolinį gaisrą“, – sakė D.Kimballas.
Į atsargą išėjęs Rusijos generolas Jevgenijus Bužinskis, kuris dabar vadovauja Maskvos analitiniam centrui „PIR Center“, sakė, kad Kremlius turi daugybę būdų, kaip eskaluoti situaciją ir perduoti savo žinią nerizikuodamas branduoliniu armagedonu. Rusija galėtų suintensyvinti išpuolius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą, sunaikinti daugiau elektrinių, taip pat taikytis į geležinkelius ir kitus objektus, naudojamus JAV ir Europos ginklams gabenti.
„Branduoliniai ginklai nėra būtini norint nugalėti Ukrainą“, – sakė jis.
Parengta pagal „Bloomberg“.
