Tačiau, kaip teigiama naujame tyrime, nustatydami akmens amžiuje gyvenusio žmogaus lytį jie suklydo.
Dabar, praėjus daugiau nei 140 metų, mokslininkai ištaisė šią klaidą ir atskleidė, kad vadinamoji „Mladeč 1“ kaukolė priklausė 17 metų amžiaus merginai, gyvenusiai Orinjako kultūros laikotarpio, vėlyvojo paleolito (senojo akmens amžiaus) laikotarpiu, maždaug prieš 43 000–26 000 metų. Tyrimo išvadas komanda paskelbė naujoje internetinėje knygoje „Mladeč 1 kaukolės kriminalistinė veido ekspertizė“ (angl. „The Forensic Facial Approach to the Skull Mladeč 1“), kurioje išsamiai aprašoma, kaip mokslininkai perklasifikavo „vieno seniausių Europoje rastų Homo sapiens“ lytį.
„Kai kaukolė buvo tiriama, bruožai rodė, kad tai – vyriškos lyties atstovas, – sakė ekspertas ir vienas iš knygos bendraautorių Cicero Moraesas. – Tačiau kai vėlesnių tyrimų metu kaukolė buvo palyginta su kitomis toje vietoje rastomis kaukolėmis, buvo įrodyta, kad tai – moteris“.
Remdamiesi XIX a. archeologinių kasinėjimų metu surinkta informacija ir XX a. trečiajame dešimtmetyje teismo medicinos ekspertų atliktomis veido rekonstrukcijomis (jos dėl neišvystytų technologijų buvo ribotos), C.Moraesas ir bendraautoriai – vietinės bendrovės „GEO-CZ“ geodezininkas Jiřís Šindelářas ir Čekijos Respublikos urvų administracijos direktoriaus pavaduotojas Karelas Drbalas – naudodami kompiuterinės tomografijos skenuotą vaizdą, sukūrė skaitmeninį kaukolės atvaizdą. Kadangi trūko apatinio žandikaulio, C.Moraesas pasinaudojo turimais šiuolaikinių žmonių žandikaulių duomenimis, kad gautų pilną kaukolės vaizdą.
„Teko rekonstruoti kaukolę – tam naudojome statistinius vidutinius ir projekcinius duomenis, gautus iš maždaug 200 šiuolaikinių žmonių kompiuterinių tomografijų ir archeologinių kasinėjimų, priklausančių įvairioms gyventojų grupėms, įskaitant europiečius, afrikiečius ir azijiečius, – sakė C.Moraesas. – Taip galėjome suprojektuoti trūkstamas žmogaus veido sritis“.
Kai buvo gautas pilnas skaitmeninis kaukolės atvaizdas, C.Moraesas panaudojo „keletą visoje kaukolėje išsidėsčiusių minkštųjų audinių storio žymeklių, – sakė jis. – Šie žymekliai, grubiai tariant, nusako odos ribas kai kuriuose veido vietose. Nors šie žymekliai gauti iš statistinių gyvų asmenų duomenų, viso veido jie neapima, todėl tiksliai nežinoma, koks yra, pavyzdžiui, nosies, burnos ir akių dydis“.
Kad padėtų papildyti gautus duomenis, tyrėjai „įkėlė gyvų asmenų kompiuterinės tomografijos nuotraukas ir pakeitė kaulus bei minkštuosius audinius iš kompiuterinės tomografijos taip, kad jie atitiktų norimą atkurti veidą. „Mladeč 1“ atveju pakeitėme dvi kompiuterinės tomografijos nuotraukas – vyro ir moters. Abi jos sutapo, o rezultatas buvo labai panašus“, – aiškina tyrėjas.
Knygai C.Moraesas sukūrė du skaitmeninius atvaizdus, kuriuose matyti, kaip galėjo atrodyti ši moteris. Tačiau, bandant nustatyti veido išraišką, reikėjo būti atsargiems.
„Tradiciškai pasirinkome atkurti neutralią veido išraišką, nes esame įpratę darbus pristatyti specialistams, – sakė jis. – Dabar bandysime pristatyti dvi versijas: vieną – labiau mokslinę ir pilką, su užmerktomis akimis ir be plaukų, o kitą – labiau subjektyvią, kurioje atkurtos spalvos ir plaukai“.
Nors archeologams žmonių palaikų lyties perklasifikavimas nėra labai įprastas dalykas, tačiau taip nutinka. C.Moraesas nurodė vieną tokį pavyzdį – Brazilijoje rastą skeletą, žinomą kaip „Zuzu“ fosiliją.
„Šis atvejis buvo kitoks: iš pradžių manyta, kad tai moteris, bet vėliau atlikus tyrimus paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai buvo vyras“, – sakė jis.
Buvo ir kitas toks atvejis: Švedijoje su ginklais palaidotas vikingas iš pradžių buvo laikomas vyru, bet vėliau paaiškėjo, kad tai – moteris.
Kartu su kaukole akmens amžiaus kapavietėje per pirminius kasinėjimus buvo rasti ir kiti daiktai: akmeniniai artefaktai, kaulų antgaliai ir keli dantys. Tačiau apie ten palaidotą jauną moterį žinoma nedaug.
Parengta pagal „Live Science“.
