Ukrainos pajėgos, sėkmingai taikydamos asimetrinę kovos taktiką, efektyviai sumažino Rusijos tankų kuriamą kovinę galią. Ukrainos kariai dažnai slepiasi priedangose, o gatvėms apžiūrėti naudoja dronus. Priartėjus rusų tankui, jie naudoja ATGM sistemas – kad jį pažeistų arba sunaikintų. Būdami pėstininkais, jie gali greitai imobilizuoti kelis rusų tankus, o tada pakeisti savo pozicijas.
Palyginimui – sovietų sąjungos ir Afganistano karas truko devynerius metus ir per jį buvo prarasta apie 150 tankų. Per keturiasdešimt keturias dienas trukusį 2020 m. Kalnų Karabacho karą Azerbaidžanas užfiksavo 250 armėnų prarastus tankus. Per septynis mėnesius nuo Rusijos ir Ukrainos karo pradžios Rusija neteko daugiau nei 1800 tankų.
Didelę to dalį reikia priskirti išradingai ukrainiečių taktikai, rašo „National Interest“. Mūšio lauko vaizdo įrašuose dažnai matyti, kad rusų tanką atakavus ATGM, šis pajudėdavo tolyn iš tos vietos, iš kurios buvo paleistos ukrainiečių raketos. Tai reiškė, kad tankai atidengdavo savo užpakalinę dalį – o tai padidindavo tanko pažeidžiamumą tolesnių atakų metu.
Rusija taip pat nebuvo linkusi mūšio lauke pasitelkti savo oro pajėgas. Rusijos operacijos ir taktika rėmėsi tankais, kurie palaikė pėstininkų veiksmus. Tačiau Ukrainos kariai sėkmingai tai išnaudojo, naudodami ATGM ir bepilotes skraidykles.
Vis dėlto stebina tai, kad Rusijos ir Ukrainos „karo žvaigždė“ – „FGM-148 Javelin“ – nėra ATGM, kurią siekia įsigyti kitos šalys. Vietoje to, kalbama apie Izraelio „Spike“ – ypač apie jos variantą, kurio veikimo nuotolis yra penkiasdešimt kilometrų. „Spike“ gali būti nešiojama (rankinė), taip pat paleidžiama iš transporto priemonės, sraigtasparnio arba stacionaraus orlaivio.
XX a. aštuntajame dešimtmetyje Izraelio įmonės „Rafael Advanced Defense Systems“ sukurta „Spike ATGM“ nuo 1981 m. naudojama Izraelio gynybos pajėgose. Šiuo metu kuriama penktoji jos karta.
„Spike“ buvo ATGM sistemų pradininkė. Ji buvo pirmoji iš televiziniu būdu valdomų raketų, kurios naudojamos lėktuvuose.
Iš pradžių „Spike“ duomenų operatoriui perdavimui naudojo šviesolaidinį kabelį. Tolimojo nuotolio variante duomenų perdavimui naudojamas radijo dažnių kanalas.
„Spike“ šeimoje pavyko suderinti geriausius kitų variantų rezultatus. Paleidžiant šią raketą, taikinį galima nustatyti vizualiai arba naudojant nukreipimą infraraudonaisiais spinduliais – arba abiem šiais būdais.
„Spike“ savo pakreipta trajektorija imituoja „Javelin“, tačiau taip pat gali būti šaudoma paleidimo įrenginio matomumo linijoje. ATGM „Spike“ šeima suteikia galimybę pasirinkti, ar šaudyti į taikinius, esančius už penkiasdešimties metrų, ar už penkiasdešimties kilometrų. „Spike Extended Range“ (ER) variantai turi keturių raketų paleidimo konteinerį, kurį galima integruoti į sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius.
Raketos „Spike“ turi ne tik fiksavimo po paleidimo (angl. lock-on after launch, LOAL) funkciją, bet ir „švelnaus“ paleidimo galimybę. „Švelnus“ paleidimas leidžia šaudyti iš ribotų erdvių – nes neleidžia įsižiebti raketos varikliui.
Nors „Spike ATGM“ kainuoja apie 30 000 JAV dolerių daugiau nei „Javelin“, norinčių įsigyti šią ginkluotę netrūksta. 2014 m. Indija atsisakė „Javelin“ ir įsigijo „Spike NLOS“, 2019 m. importavo vidutinio nuotolio raketas „Spike MR“, 2020 m. įsigijo ilgojo nuotolio variantą „Spike LR“.
Lenkija taip pat užsitikrino licencijavimo sutartį, o „Rafael“ savo „Spike LR 2“ siūlo Serbijos rinkai.
Tačiau jei „Spike“ sėkmę aiškintume tik tuo, kad ji yra atvira licencijavimui („Spike“ galima licencijuoti ir gaminti šalies viduje, o „Javelin“ galima tik importuoti), tai nepelnytai nukreiptų dėmesį nuo pačių raketos galimybių. „Javelin“ gali būti parengta šūviui per trisdešimt sekundžių, o papildomas užtaisymas trunka apie dvidešimt sekundžių. Trumpojo nuotolio raketai „Spike SR“ parengti užtrunka vos šešių sekundžių.
Nuolat besikeičiančiame šiuolaikinių konfliktų kraštovaizdyje ATGM tampa lemiamu faktoriumi, o Ukrainos taktikos pritaikymas XXI a. priemonėms – ATGM ir bepiločių naudojimas – turėtų paskatinti visas kariuomenes permąstyti savo požiūrį į kovą.
Parengta pagal „National Interest“.
