Šis Rusijos „didysis ginklas“ turi vieną tikslą – naikinti miestus

2022 m. rugsėjo 19 d. 09:04
Lrytas.lt
„2S4 Tiulpan“ („Tulpė“) – ant savaeigės platformos sumontuotas milžiniškas 240 milimetrų kalibro minosvaidis – yra didžiausia šiuo metu pasaulyje naudojama minosvaidžių sistema.
Daugiau nuotraukų (3)
Savaeigiai minosvaidžiai yra paplitę visose šiuolaikinėse mechanizuotose kariuomenėse. Sumontuotos ant lengvų šarvuotų transporterių, tokios karo mašinos gali vykdyti intensyvius ir greitus netiesioginius bombardavimus 120 milimetrų kalibro užtaisais. Palyginti su panašaus kalibro savaeigėmis haubicomis, minosvaidžiai yra lengvesni, jie kelia mažesnius logistinius reikalavimus – tačiau jų veikimo nuotolis yra gerokai mažesnis.
Jungtinių Valstijų kariuomenė 120 milimetrų minosvaidžius montuoja ant ratinių „Strykers“ (žymimi „M1129“) ir vikšrinių mašinų „M113“ (žymimi „M1064“). Rusija naudoja savo 120 milimetrų savaeigius minosvaidžius „2S9 Nona“.
Tačiau rusai taip pat naudoja ir milžiniškus 240 milimetrų kalibro minosvaidžius „2S4 Tiulpan“ („Tulpė“) – ir tai yra didžiausia šiuo metu pasaulyje naudojama minosvaidžių sistema.
Kam reikalingas toks didelis minosvaidis, kurio veikimo nuotolis yra palyginti nedidelis?
Žvilgsnis į istoriją pateikia keletą atsakymų.
Pirmasis atsakymas: tokie minosvaidžiai skirti naikinti tvirtoves ir įtvirtintas gynybines pozicijas. Izraelio įtvirtinimai Golano aukštumose ir prie Sueco kanalo, įtvirtinti modžahedų urvai Afganistane ir Ukrainos kariuomenės ginami oro uostai – į visus juos vienu ar kitu metu taikėsi sovietiniai minosvaidžiai „M240“.
Antrasis atsakymas: tokie minosvaidžiai skirti naikinti miestams. Daugiabučiai Grozne, Beirute ir Homse nesugriuvo patys.
Trisdešimt tonų sveriantis sunkusis minosvaidis „M240“ yra montuojamas ant vikšrinės GMZ važiuoklės, naudojamos daugelyje kitų savaeigių ginklų sistemų. Devynių žmonių įgulą (keturi transporto priemonės operatoriai ir penki šauliai) saugo iki dvidešimties milimetrų šarvai – pakankama apsauga nuo rankinių ginklų ir šrapnelių.
Nors transportuojant „M240“ vamzdis būna nukreiptas į priekį, pasiekus ugnies pozicijas, minosvaidžio pagrindo plokštė atverčiama, kad vamzdis būtų nukreiptas viršun ir šaudymo kryptimi. Po kiekvieno šūvio visa transporto priemonė skamba kaip milžiniškas varpas.
Skirtingai nei dauguma minosvaidžių, „M240“ yra užtaisomas per drūtgalį (užpakalinę ginklo dalį).
Jis gali šaudyti didžiuliais 100 kg sveriančiais didelės sprogstamaisiais sviediniais „F864“, kurių kiekvienas yra 1,5 metro ilgio ir savo svoriu prilygsta mažoms aviacinėms bomboms – ir pataikyti į taikinius, esančius už daugiau nei devynių kilometrų. Naudojant raketinius sviedinius, nuotolis gali padidėti iki dvidešimties kilometrų. Tačiau „M240“ šaudymo greitis yra tik vienas šūvis per minutę.
Skirtingai nuo haubicos šūvio, minosvaidžio sviediniai krenta žemyn beveik vertikaliai, todėl jais galima efektyviai šaudyti virš įtvirtinimų sienų, į urvų angas, tolimąsias kalnų puses ir pramušinėti pastatų stogus.
Šiems tikslams „M240“ gali šaudyti įvairiais specialios paskirties šoviniais. Betoną pramušantys sviediniai skirti griauti bunkeriams, o padegamieji sviediniai „Saida“ padega pastatus. Taip pat egzistuoja ir branduolinis sviedinys „3B11“. Šaltojo karo metais „2S4“ buvo naudojamas aukšto parengimo branduolinės artilerijos brigadose.
Neseniai pirmą kartą nustatyta, kad Sirijoje velkami minosvaidžiai „M240“ šaudė kasetiniais šaudmenimis. Nustatyta, kad iš „sviedinio nešėjo“ „3O8 Nerpa“ paskleisti keturiolika „O10“ parašiutinių kasetinių užtaisų pataikė į Damasko priemiestyje veikusią mokyklą.
Iš „2S4“ taip pat galima šaudyti 125 kg sveriančiais sviediniais „Smelčiak“, kurie nukreipiami atskira lazerine nukreipimo sistema. Išsamiuose Afganistane vykusių mūšių aprašymuose rašoma, kad „Smelčak“ buvo naudojami tiksliai įveikti tvirtovių sienas ir pataikyti į įtvirtintus urvų įėjimus. Šie šaudmenys pasižymi didelėmis galimybėmis pataikyti į taškinius taikinius jau po vieno ar dviejų šūvių – nors nukreipimo sistemai reikia optimalių atmosferos sąlygų.
Sirijos armija velkamuosius minosvaidžius „M240“ naudoja apguldama sukilėlių kontroliuojamus miestus. Pranešimai apie jų naudojimą beatodairiškai bombarduojant Homsą 2012 m. sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio. (Teiginiai, kad buvo naudojamos transporto priemonės „2S4“, atrodo, yra netikslūs.) Anksčiau šie minosvaidžiai taip pat buvo pagarsėję tuo, kad devintajame dešimtmetyje bombarduojant Beirutą dėl jų žuvo šimtai žmonių – sviediniai buvo pakankamai galingi, kad pramuštų betoninių slėptuvių stogus.
Manoma, kad Egiptas taip pat turi velkamųjų „M240“.
Masyviosios „Tulpės“
Rusija turi tik vieną aktyvų batalioną, kuriame yra aštuoni savaeigiai minosvaidžiai „2S4“ – o daugiau kaip keturi šimtai jų yra rezerve. 2000 m. „Tulpės“ atliko svarbų vaidmenį antrojo Čečėnijos karo metu apgulus Grozną – ir, pasak vieno analitiko, sistemingai griovė miestą iš tolo. Pranešama, kad „Smelčiak“ lazeriu valdomais šoviniais buvo sunaikinti 127 taikiniai. Iš viso Rusijos kariuomenė teigia Grozne nukovusi 1 500 separatistų kovotojų.
Skirtingai nuo kitų Rusijos artilerijos sistemų, „2S4“ nebuvo eksportuojama į Varšuvos sutarties šalis – išskyrus nedidelį kiekį, trumpai tarnavusių Čekijos kariuomenėje.
2014 m. liepą. ESBO dronai „2S4“ pastebėjo Ukrainoje– kaip ironizuoja karybos apžvalgininkai, panašu kad Rusijos kariuomenėje savanoriškai išvykdami į užsienį, galite pasiimti su savimi ir apgulties minosvaidžius. Pranešama, kad mažiausiai keturi minosvaidžiai buvo naudojami Rusijos separatistams remti.
Minosvaidžiai „Tiulpan“ užsitarnavo savo vardą 2014 m., per dviejų Ukrainos kariuomenės pajėgų atraminių punktų – Luhansko ir Donecko oro uostų – apgultį. Abiem atvejais bombardavimai šiais ginklais sugriovė oro uostų terminalus iki pamatų ir privertė gynėjus pasitraukti iš pozicijų, kurias jie laikė ištisus mėnesius. Ukrainos gynybos ministras Valerijus Geletas iš pradžių net teigė, kad „2S4“ smogė Luhansko oro uostui taktine atomine bomba. Vėliau jis tvirtino, kad turėjo omenyje šių kovos mašinų galimybę dislokuoti branduolinius užtaisus.
„2S4“ neturi atitikmens Vakarų kariuomenėse. Taip yra todėl, kad jo pagrindinė užduotis – galingais sviediniais naikinti nejudrius įtvirtinimus – o Vakarų karyboje tai paprastai atliekama iš oro, naudojant tiksliai valdomus šaudmenis – pavyzdžiui JDAM. Žinoma, antžeminės sistemos privalumai yra tie, kad ji gali būti naudojama ilgą laiką ir veikti, kai oro pajėgos yra nepasiekiamos.
Deja, dėl šių praktinių savybių minosvaidis „M240“ taip pat naudojamas ilgalaikiam ir beatodairiškam civilių taikinių apšaudymui.
Parengta pagal „National Interest“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.