Supernova pirmą kartą pasirodė 1054 m. liepos 4 d. – ir, spėjama, spindėjo 23 dienas ir 653 naktis. Po kelių šimtų metų ji bus „atrasta“ ir kelis kartus įtraukta į katalogus, tačiau prieš tūkstantmetį ją užfiksavo kinų, japonų ir islamo astronomai. Tačiau įdomu ir tai, kad Bizantijos metraščiuose apie ją neužsimenama – nors ji neabejotinai turėjo būti matoma.
Žurnale „European Journal of Science and Theology“ išspausdintame straipsnyje mokslininkai teigia, kad ant šio laikotarpio monetos esanti papildoma žvaigždė iš tikrųjų vaizduoja supernovą – galbūt tai buvo eretiškas žingsnis įtraukti ką nors astronomiško, kai Bizantijos imperija daugiausia buvo krikščioniška.
Komanda išnagrinėjo 36 monetas, nukaldintas Konstantino IX valdymo laikotarpiu nuo 1042 iki 1055 m. Trijose monetose šalia imperatoriaus galvos pavaizduota viena žvaigždė, o ketvirtoje – dvi. Antroji žvaigždė, mokslininkų manymu, ir yra nuoroda į supernovą. Taip pat tai gali būti nuoroda į Didžiąją schizmą – Romos Katalikų ir Rytų Ortodoksų Bažnyčių atsiskyrimą.
Taigi, tai istorija ne tik apie mokslinį atradimą, bet ir apie religines intrigas bei politinę valdžią.
Šiandien supernovą žinome kaip Krabo ūką – tačiau anuomet ji buvo vadinama „žvaigžde viešnia“ (kè xīng 客星). Išsamus šio įvykio aprašymas kilęs iš kinų astronomų, bet jį aptaria ir islamo mokslininkai. Galimų nuorodų yra net piktogramoje, susijusioje su pueblo kultūra (JAV čiabuviai), ir žodiniame aborigenų, gyvenančių Ooldės apylinkių regione (Australija), folklore. Tačiau iš Europos yra labai mažai žinių.
Ir tai glumino istorikus. Apie 1006 m. supernovą – tiesa, ryškesnę – istoriniuose tekstuose buvo plačiai rašoma – tačiau 1054 m. supernova minima labai mažai. Vienas iš pagrindinių paaiškinimų yra susijęs su Didžiąja schizma – juk Konstantinopolio patriarchas Mykolas I Kerularijus buvo ekskomunikuotas liepos 16 d., kai supernova buvo ryškiausia dieną.
Tikėtina, kad chaosas, apėmęs schizmą, ir Bažnyčios pozicija, teigianti, kad dangus yra nekintamas, suvaidino svarbų vaidmenį, nulėmusį, kad Europoje nebuvo pranešimų apie supernovą. Vis dėlto straipsnyje teigiama, kad moneta yra ne toks jau subtilus atsakas Katalikų Bažnyčiai.
Mokslininkų komanda iškėlė prielaidą, kad 1054 m. vasarą Venera ir SN 1054 buvo matomos priešingose Saulės pusėse, todėl monetoje imperatorius pavaizduotas kaip Saulė, žvaigždė rytuose – Venera, simbolizuojanti Stačiatikių bažnyčią, o vakaruose – SN 1054, simbolizuojanti Katalikų bažnyčią, kurį laiką buvusią ryškią, o dabar užgesusią.
Moneta yra neįprastas radinys ir įdomi hipotezė – tačiau tai toli gražu nėra įtikinamas įrodymas, kad joje pavaizduota iš tiesų supernova.
Parengta pagal „IFL Science“.
