Maždaug prieš 30 metų atrodė, kad į šį klausimą galima atsakyti vienareikšmiškai. Apie 4000 m.pr.m.e. Mesopotamijos regione, dabartinio Irako teritorijoje, atsirado ankstyviausias šumerų kultūros etapas – seniausia žmonių civilizacija. Šumerai buvo taip pavadinti pagal senovinį Šumero miestą, buvusį už kelių kilometrų į pietus nuo dabartinio Kuto miesto, esančio Irako rytuose. Archeologai ankstyviausią šumerų etapą vadina Uruko laikotarpiu – pagal senovinį Uruko miestą, esantį maždaug už 80 km į pietvakarius, ir kur buvo rasta daug pačių seniausių šumerų artefaktų.
Tačiau pastaraisiais dešimtmečiais aptikti radiniai rodo, kad šumerai turi keletą konkurentų į „seniausios civilizacijos“ titulą – įskaitant senovės Egiptą.
Apibrėžimas, kas yra civilizacija, yra miglotas, tačiau paprastai civilizacija vadinama kultūra turi atitikti keletą požymių – visų pirma turėti urbanizaciją (t. y. miestus) drėkinimą ir raštą, – ir šumerai turėjo visus šiuos tris požymius. Po maždaug 2000 m.pr.m.e. šumerų civilizacija tiesiogiai peraugo į Babilonijos civilizaciją Mesopotamijoje, kuriai priskiriama tokių matematinių elementų kaip trigonometrijos, pirminių skaičių, kvadratinės ir kubinės šaknies išradimas. Šias sąvokas daugiau nei po 1000 metų išplėtojo senovės graikai.
Pasak amerikiečių istoriko Samuelio Noah Kramerio, šumerai taip pat galėjo išrasti religiją – nes savo miestuose statė aukštas šventyklas, vadinamas zikuratais, ir įkūrė kunigų kastą, kuri užsiėmė ritualiniu konkrečių dievybių garbinimu. Kuris dievas buvo galingiausias didžiuliame šumerų panteone, priklausė nuo vietos ir laiko: pavyzdžiui, dangaus dievas Anu buvo populiarus ankstyvajame Uruke, o Šumere buvo garbinamas audros dievas Enlilis. Inana – „Dangaus karalienė“ – iš pradžių galėjo būti vaisingumo deivė Uruke, jos garbinimas paplito kituose Mesopotamijos miestuose, kur ji jau tapo žinoma kaip Ištarė ir galėjo turėti įtakos vėlesnių civilizacijų deivėms – pavyzdžiui, hetitų Astartei ir graikų Afroditei.
Gilgamešo epe pasakojama istorija, labai panaši į Biblijoje aprašyto Nojaus, kuris pastatė laivą, kad išsaugotų savo šeimą ir kitus Žemės sutvėrimus. Archeologai mano, kad iš pradžių tai buvo šumerų pasakojimas, sukurtas apie 2150 m. pr.m.e. – t. y. šimtmečiais anksčiau, nei buvo užrašytas hebrajų kalba.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad kitos civilizacijos gali būti tiek pat senos ar net senesnės už šumerų. „Sakyčiau, kad Egiptas ir Šumeras iš esmės atsirado vienu metu“, – teigia Filadelfijos Penno muziejaus (JAV) Babilono skyriaus asocijuotas kuratorius ir kolekcijų saugotojas Philipas Jonesas.
Dešimtmečius trukęs karas ir neramumai Irake lėmė, kad archeologai negalėjo pasiekti daugelio Mesopotamijos vietovių – tačiau egiptologai kasinėjo toliau, teigia P.Jonesas. Rezultatas – Egipto archeologai dabar aptiko raštus, kurie yra lygiai tiek pat seni, kaip ir ankstyviausi šumero raštai, o tai rodo, kad seniausias senovės Egipto civilizacijos etapas atsirado maždaug tuo pačiu metu kaip ir ankstyviausias šumerų civilizacijos etapas: apie 4000 m.pr.m.e.
Dar viena kandidatė į seniausias yra Indo slėnio civilizacija, atsiradusi dabartinio Afganistano, Pakistano ir šiaurės vakarų Indijos teritorijose – ir remiantis ankstyviausiais ten rastais artefaktais, atsiradusi mažiausiai 3300 m.pr.m.e. Tačiau „Indo slėnyje galime rasti labai ankstyvų dalykų, – sako P.Jonesas. – Nenustebčiau, jei iškastume ką nors tokio pat ankstyvo“.
Jis įtaria, kad visų šių ankstyvųjų civilizacijų atsiradimui nemažai įtakos turėjo ankstyvoji prekyba, vykusi Indijos vandenyno pakraščiuose: egiptiečių atveju – Raudonojoje jūroje, šumerų – Persijos įlankos šiauriniame gale, o Indo slėnio civilizacijos – tolimesnėse rytinėse pakrantėse. Anot mokslininko, prekyba ten gyvenusiems žmonėms iš tolimesnių kraštų atgabendavo ne tik išteklius, bet ir naujas idėjas.
„Mano nuojauta sako, kad Indijos vandenyne tikriausiai buvo tam tikri prekybos tinklai, – teigia jis.
Parengta pagal „Live Science“.
