Vasarą paaiškėjo, kad į Lietuvą atgabenti šarvuočiai dėl trūkumų, susijusių su programine įranga, negali būti naudojami pagal paskirtį.
Anot KAM pranešimo, techniniai ir programiniai atnaujinimai įdiegti atliekant papildomus pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ testavimus Generolo Silvestro Žukausko poligone.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, atlikti ginkluotės sistemų patobulinimai leidžia „Vilkus“ naudoti be apribojimų tiek pratybose, tiek ir kovinėmis sąlygomis.
„Patobulinimai šiuo metu jau diegiami į Lietuvą pristatytose pėstininkų kovos mašinose ir iki galo bus užbaigti lapkričio mėnesį. Spalio pradžioje bus atnaujintas ir naujų „Vilkų“ pristatymas Lietuvos kariuomenei“, – tvirtino ministras.
KAM teigimu, progresas įgyvendinant projektą įvertintas rugpjūčio 29 dieną Vokietijos mieste Bonoje, tarptautinės ginkluotės pirkimų organizacijos OCCAR būstinėje, kur vyko derybos tarp Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenei pėstininkų mašinas gaminančių Vokietijos bei Izraelio pramonės įmonių „Kraus Mafei Wegmann“, „Rheinamtall“, „Rafael“ ir IAI vadovų.
Pasak A. Anušausko, Izraelio ir Vokietijos gamintojai skyrė papildomų resursų ne tik problemoms identifikuoti, bet ir jas spręsti.
Be to, Vokietijos gamintojai įsipareigojo pratęsti garantinį laikotarpį jau pristatytoms mašinoms.
Šiuo metu į Lietuvą atgabenta maždaug pusė iš 88 užsakytų šarvuočių. Dėl nustatytų trūkumų likusios karinės technikos pristatymas pastaraisiais metais ne kartą nukeltas.
Užsakant šias modifikuotas „Boxer“ mašinas, tikėtasi jų sulaukti iki 2021-ųjų pabaigos, tačiau dabar politikai kalba apie kitų metų vidurį.
Krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška liepos pabaigoje sakė, kad „pati platforma yra pasiteisinusi ir labai kokybiška“, tačiau daugiausiai iššūkių kelia „Izraelio gamybos bokštelis“.
Nepaisant esamų šarvuočių trūkumų, balandį Lietuva pradėjo derybas dėl papildomų maždaug 120 pėstininkų kovos mašinų „Boxer“ įsigijimo.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys anksčiau yra sakęs, kad šarvuočiai susiduria su „techninėmis problemomis“, tačiau tai netrukdo jų naudoti.
Pėstininkų kovos mašinos „Vilkas“ – brangiausias pirkinys Lietuvos kariuomenės istorijoje, kainavęs per 385 mln. eurų.
