„Iš kur britų žvalgyba tai žino, žino tik ji pati. Tačiau istorijoje būta tokių precedentų, ir beveik tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Po vokiečių kariuomenės pralaimėjimo prie Maskvos Hitleris atleido Brauchitschą ir pats perėmė vyriausiojo vado pareigas. Tačiau jis suprato, kad jo išsilavinimo ir patirties nepakanka, todėl OKW (vok. Oberkommando der Wehrmacht – vyriausia Vermachto vadovybė, lrytas.lt past.) štabo viršininkas Keitelis taip pat vadovavo, bet „fiurerio“ vardu, visai operatyvinei vadovybei. Galiausiai atsitiko priešingai – chaosas valdyme ėmė tik didėti“ , – rašo A.Nesmijanas.
Anot jo, reorganizacijos priežastis buvo Hitlerio nepasitikėjimas kariškiais, nors jie veikė pagal iš pradžių neįvykdomą politinės vadovybės – t. y. paties Hitlerio – iškeltą užduotį. Kaip teigia ekspertas, iš tikrųjų dėl paties Hitlerio klaidingo apskaičiavimo planuojant „blitzkrygą“ visiško neįmanomumo sąlygomis jis buvo priverstas perimti karinį vadovavimą.
„Nuostabu, kad dabar matomas lygiai toks pat vaizdas. Ir, kaip įprasta, tuo pačiu laiku. Praėjus šešiems mėnesiams po karo Hitleris pašalino kariuomenės vadovybę, o dabar, praėjus šešiems mėnesiams po vasario 24-osios, [Rusijos] kariuomenės vadovybė buvo atleista. Ir to, kas vyksta, priežastis yra lygiai ta pati – katastrofiškai neteisingai apskaičiuotas karinės kampanijos ir specialiųjų operacijų laikas bei tikslai ir žlugusi koncepcija „Kijevas per tris dienas“. Be to, šešis mėnesius trukęs „mūšis dėl Donbaso“, per kurį taip ir nebuvo perimta Donecko srities teritorijos kontrolė – nors tai buvo vienas iš oficialių tikslų“, – teigia A.Nesmijanas.
Jo teigimu, vienintelis skirtumas nuo „tos situacijos“, ko gero, yra tas, kad Šoigu nėra formaliai nušalintas nuo pareigų kaip Brauchitschas – ar pasiųstas į gėdingą atsistatydinimą – o čia veikiau paties V.Putino, kuris bet kokiam procesui vadovauja mėtydamas pėdas kaip kiškis, valdymo stilius.
