Šis dešimčių megalitinių akmenų ratas, kaip manoma, datuojamas 5000 m.pr.m.e. Oficialiai jis žinomas kaip Guadalperalio dolmenas, bet vadinamas ispaniškuoju Stounhendžu.
Šiuo metu jis puikiai matomas viename Valdecanaso rezervuaro kampe, centrinėje Kacereso provincijoje, kur, valdžios institucijų teigimu, vandens lygis tesiekia 28 proc. pradinės talpos.
„Tai staigmena, reta galimybė prie jo prieiti“, – sakė Madrido Komplutensės universiteto archeologas Enrique Cedillo. Jis – vienas iš ekspertų, skubančių šį ratą ištirti, kol vanduo jo vėl neapsėmė.
Ispaaniškąjį Stounhedžą 1926 m. atrado vokiečių archeologas Hugo Obermaieris, tačiau 1963 m., vykdant kaimo plėtros projektą Francisco Franco diktatūros laikais, vietovė buvo užlieta.
Nuo to laiko akmenys buvo visiškai matomi tik keturis kartus.
Dolmenai – vertikaliai išdėstyti akmenys, paprastai remiantys plokščią riedulį. Nors Vakarų Europoje jų išsibarsčiusių daug, mažai žinoma, kas juos pastatė. Daugelyje jų arba šalia jų rasti žmonių palaikai, tad atsirado teorija, teigianti, kad šios vietos – kapavietės.
Vietos istorinės ir turizmo asociacijos pasisakė už tai, kad Gvadalperalio akmenys būtų perkelti į muziejų arba į kitą sausumos vietą.
Tai, kad akmenys pasirodo būtent šioje vietoje – puiki žinia nedidelę ekskursijų laivais įmonę valdančiam Rubenui Argentasui. „Dolmenas pasirodo ir tuomet prasideda dolmenų turizmas“, – sakė jis po įtemptos dienos, praleistos plukdant turistus į vietovę ir atgal iš jos.
Tačiau vietos ūkininkų ši žinia nedžiugina.
„Nuo pavasario nebuvo pakankamai lietaus... Nėra vandens gyvuliams, turime jį vežti“, – sakė Jose Manuelis Comendadoras. Kitas ūkininkas, Rufino Guinea, sakė, kad jo saldžiųjų paprikų derlius buvo nuniokotas.
Dėl klimato kaitos Iberijos pusiasalyje dabar sausiausia per 1 200 metų, o žiemos liūčių dar labiau sumažės, rodo žurnale „Nature Geoscience“ paskelbtas tyrimas.
Parengta pagal „Reuters“.
