„Pastebėjome, kad didelė dalis nepilnamečių, kurie jau naudojasi banko paslaugomis, neturi m. parašo ar nesinaudoja tapatybės kortelių skaitytuvu. Todėl plėsime biometrinių duomenų panaudojimo galimybes pilnametystės dar nesulaukusiems asmenims. Norint užregistruoti paskyrą šiuo būdu reikės tik telefono su veikiančia kamera bei galiojančio paso ar asmens tapatybės kortelės su elektroniniu lustu“, – sako V.Kamarevcevas.
Tiesa, nepilnamečiai – ne vieninteliai, kurie galės susikurti naują paskyrą naudojant biometrinius duomenis. „Iki šiol biometrinis duomenų atpažinimas buvo skirtas tik tiems, kurie jau turėjo „Smart-ID“ paskyrą, o vėliau nusipirko naują telefoną ir norėjo prisiregistruoti iš naujo įrenginio. Jau esame paruošę sprendimą tiems paslaugų teikėjams, kurie norėtų savo klientams, besiregistruojantiems pirmą kartą, suteikti galimybę tai padaryti naudojant biometrinius duomenis. Tokiu atveju gyventojams tereiks nuskanuoti savo tapatybės dokumentą, nusifotografuoti patiems ir susikurti PIN1 bei PIN2“, – aiškina V.Kamarevcevas.
Anot jo, toliau vystyti tapatybės patvirtinimo įrankį ir palengvinti jo naudojimą skatina noras būti dar arčiau vartotojų ir tai, kad vis daugiau elektroninių paslaugų teikėjų siekia saugiai autentifikuoti savo klientus.
„Programėlę pristatėme 2017-aisiais. Pirmąjį mėnesį ja naudojosi 44 tūkst. Lietuvos gyventojų, metų pabaigoje – jau 190 tūkst. Tačiau toliau augome, 2020 metais integravome biometrinį autentifikavimą ir 2021 metų pradžioje unikalių vartotojų skaičius šalyje perkopė 1 milijoną. Šiandien daugiau nei 1,5 milijono lietuvių kasdien naudojasi saugiu tapatybės patvirtinimo įrankiu, o visame Baltijos regione unikalių vartotojų skaičius pasiekė 3,2 milijono ribą“, – progresą pažymi V.Kamarevcevas. Dar pirmaisiais veiklos metais programėlė buvo apdovanota Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) įsteigtu „Metų paslaugos“ prizu.
Su „Smart-ID“ Lietuvos gyventojai kas mėnesį atlieka apie 32 milijonus operacijų – prisijungia prie įvairių elektroninių paslaugų, tvirtina mokėjimus, pasirašo dokumentus kvalifikuotu parašu ir kt.
Tiesa, per penkerius metus ne tik augo programėle besinaudojančių gyventojų skaičius. 2019 m. „Smart-ID“ suteiktas aukščiausias saugumo lygis (QES). Ji buvo įtraukta į Europos Komisijos paskelbtą kvalifikuotų parašų kūrimo įrenginių QSCD (angl. Qualified Signature Creation Device) sąrašą, o su „Smart-ID“ pasirašyti elektroniniai parašai pripažinti prilygstantys ranka pasirašytiems parašams ir galioja visoje Europos Sąjungoje.
Pasirašyti dokumentus – laikrodžiu
V.Kamarevcevas atskleidžia, kad iki metų pabaigos bendrovė pristatys dar daugiau naujovių. Viena jų – „Smart-ID“ integracija išmaniuosiuose laikrodžiuose.
„Skirtingais duomenimis, kasmet Lietuvoje vis daugiau žmonių naudojasi išmaniaisiais laikrodžiais, auga ir atsiskaitymų jais skaičiai. Atsižvelgdami į poreikį rinkoje, netrukus gyventojams pristatysime dar vieną inovaciją, kuris leis savo išmaniajame laikrodyje ne tik stebėti savo sveikatą, aktyvumą, kalbėtis su artimaisiais ar susimokėti už pirkinius kasoje, bet ir prisijungti prie įvairiausių el. paslaugų, pasirašyti dokumentus, patvirtinti el. mokėjimus ir kita“, – sako V.Kamarevcevas.
Šiemet 5-ąjį gimtadienį švenčiančią programėlę „Smart-ID“ 2017 metais pristatė estų bendrovė „SK ID Solutions“. Dabar tai – populiariausias tapatybės patvirtinimo įrankis internete tarp Baltijos šalių gyventojų.
