Jūsų dėmesiui – rugpjūčio 23 dienos apžvalga.
Politinis strateginis lygmuo
Lenkijos prezidentas Andrzej Duda rugpjūčio 23 dieną lankėsi Kyjive prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu. Vizito metu šalių lyderiai ir delegacijos surengė dvišalius pokalbius dėl padėties Ukrainoje, paramos kariniu, ekonominiu ir humanitariniu aspektais, taip pat dėl dvišalio bendradarbiavimo. Pažymėtina, kad tai jau trečiasis A. Dudos vizitas į Ukrainą po vasario 24 d. Lenkijos prezidentas anksčiau lankėsi Kyjive balandžio 13 d. ir gegužės 21–22 d.
Greičiausiai, Lenkijos prezidentas savo vizitu norėjo suteikti svorio antrajam Krymo platformos aukščiausiojo lygio susitikimui. Tai tarptautinė diskusijų ir derybų platforma, skirta Rusijos okupuoto pusiasalio išlaisvinimui. Praėjusių metų rugpjūtį, daugiau kaip 40-ties šalių ir tarptautinių organizacijų delegacijų vadovai Kyjive sukūrė tarptautinę Krymo platformą, kurios tikslas – taikiai užbaigti Rusijos okupaciją pusiasalyje.
Rusijos FSB pirmadienį apkaltino Ukrainos slaptąsias tarnybas nužudžius ultranacionalisto A.Dugino dukterį Darją Duginą. Bomba susprogdino jos vairuojamą automobilį „Toyota Land Cruiser“, patvirtino Rusijos tyrėjai, o Vladimiras Putinas šį išpuolį pavadino „blogiu“.
Būtent to ir reikėjo tikėtis – pačios FSB ar kitos Rusijos spec. tarnybos ar jų užsakymu įvykdytas „teroro aktas“ yra skirtas parodyti Vakarų auditorijai neva nevaldomą ukrainiečių siautėjimą, siekiant sumažinti Vakarų šalių visuomenių paramą nuo agresoriaus besiginančiai šaliai. Iš kitos pusės, mūsų manymu, režimas ruošia savo visuomenę naujiems, galbūt dar didesniems suvaržymams, būtiniems norint mobilizuoti valstybę karo veiksmų tęsimui Ukrainoje. Papildomai, matyt, siekiama iššaukti didesnį rusų visuomenės pyktį ir pateisinimą ateityje karo nusikaltėlių numatytiems dar brutalesniems veiksmams „denacifikuojant“ Ukrainą.
Ukrainos sostinėje Kyjive uždrausta viešai švęsti Nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos dieną, motyvuojant padidėjusia Rusijos puolimo grėsme. Ukrainos sostinėje draudžiami bet kokie masiniai susibūrimai, o miesto karinis administratorius įsakė saugumo pajėgoms būti pasirengusioms reaguoti į bet kokius incidentus, pavyzdžiui, raketų atakas ir sprogdinimus. Draudimas buvo paskelbtas po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Maskva gali pabandyti „ką nors ypač bjauraus“ prieš trečiadienį minimas 31-ąsias nepriklausomybės metines. Rugpjūčio 24-ąją taip pat sukanka pusė metų nuo Rusijos (ir Baltarusijos) invazijos pradžios.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos pareiškė turinčios žvalgybinės informacijos, kad Rusija netrukus planuoja surengti naujas atakas prieš Ukrainos civilinius ir vyriausybinius objektus.
Deja, bet Rusijos teroro išpuolių prieš civilius tikimybė yra tikrai didelė, turint galvoje ir paruošiamąsias informacines operacijas Rusijos visuomenei, kurių, tikėtina, daugės: A.Dugino dukra yra tik pradžia. Sprogimai metro ar daugiabučiuose, lokaliai panaudotas cheminis ar biologinis ginklas – režimui Kremliuje nėra jokių stabdžių, o žmonių, tame tarpe ir Rusijos piliečių, gyvybės jam yra mažiau vertos nei tarakonų.
Nuo Rusijos (ir Baltarusijos) invazijos į Ukrainą pradžios prieš šešis mėnesius jau žuvo apie 9 000 ukrainiečių karių, pirmadienį sakė Ukrainos kariuomenės vadas generolas Valerijus Zalužnyj, retai pripažįstantis karo aukų skaičių. Palyginimui, Rusija neteko nuo 70 000 iki 80 000 karių, tiek žuvusių, tiek sužeistų per mūšius.
Jungtinės Tautos teigia, kad per Rusijos invaziją į Ukrainą žuvo 5 587 civiliai gyventojai, o 7 890 buvo sužeisti, nors šie skaičiavimai greičiausiai yra labai konservatyvūs. Serbijos vidaus reikalų ministras Maskvoje susitiko su Rusijos užsienio terorizmo reikalų ministru Sergėjumi Lavrovu – tai buvo retas Europos valstybės pareigūno vizitas, kurio metu buvo pabrėžta, kad Belgradas atsisako prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje. Vidaus reikalų ministras Aleksandaras Vulinas, garsėjantis savo prorusiška ir antivakarietiška pozicija, per jų susitikimą pirmadienį S.Lavrovui pasakė, jog „Serbija yra vienintelė valstybė Europoje, kuri neįvedė sankcijų ir nedalyvavo antirusiškoje isterijoje“.
Serbija yra pūliuojanti vertybinė žaizda Europos viduryje.
Operacinis lygmuo
Rusija ruošiasi kažkokiai šlykštynei. Ar tai bus masinis civilių apšaudymas, ar provokacija Zaporižės AE, pamatysime. Iš kitos pusės, ukrainiečių gynėjai yra tam pasiruošę.
Driskiai stiprina savo pajėgumus pietuose, ruošdamiesi ne tik atremti ukrainiečių spaudimą, bet ir galvodami apie judėjimą link Mykolajivo. Atrodo, kad sėkmingi jungtinių ukrainiečių pajėgų pietuose ir partizanų veiksmai Kryme įsiutino Kremlių, kuris nori įtvirtinti užgrobtas teritorijas „referendumais“. Orda skubiai renčia pontonines perėjas per Dniprą, tačiau kiek tai tikslinga, yra kitas klausimas.
Manome, ir be mūsų patarimo, bet kuriam ukrainiečių kariui nuo eilinio iki generolo yra aišku, kad per jas smogti geriausia tada, kai jomis juda rusų technika.
Taktinis lygmuo
Rytą rusai iš ko papuola po ranka apšaudė Charkivo apylinkes. Į privatų namą Charkive pataikė sprogmuo, aukų išvengta.
Luhansko rajone per pastarąją parą buvo atremti rusų puolimai iš keturių krypčių – visur priešas buvo priverstas trauktis su dideliais nuostoliais.
Naktį savaime užsidegė dar vienas okupantų amunicijos sandėlis Kalmuškėje, Donecko srityje.
Mykolajivo apylinkėse apšaudyti Poljanos, Krasnaja Dolinos ir Širokojės kaimai. Nukentėjusiųjų nebuvo.
Rašistai, taikydami neva į „HIMARS“ amunicijos sandėlį, iš Juodosios jūros „Kalibr“ raketomis apšaudė žemės ūkio sandėlį Odesos apylinkėse.
A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.
