Jūsų dėmesiui – rugpjūčio 22 dienos apžvalga.
Politinis strateginis lygmuo
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Berbock teigia, kad reikia padėti Ukrainai ginklais, jei neįmanoma užbaigti karo derybomis. Pasirinkimas aiškus: arba nieko nedaryti, arba užkirsti kelią tolesniam Rusijos veržimuisi į priekį. „Nes alternatyva būtų tiesiog palikti milijonus žmonių likimo valiai“.
Naivus vakarietiškas Rusijos suvokimas. Palikusi Ukrainą likimo valiai, Vokietija pasmerks ne tik Ukrainą, bet ir save ilgam karui su Rusija ir milžiniškoms aukoms.
Bulgarijos prezidentas Rumenas Radevas nepritaria ginklų tiekimui Ukrainai, nes tai reiškia „tiesioginį dalyvavimą konflikte“. Radevas atsisakė vykti į Kyjivą. Bulgarijos prezidentas mano, kad nesikišant į konfliktą, jis baigsis žymiai greičiau.
Žinoma, kad greičiau. Orda okupuos Ukrainą ir karas jos teritorijoje laikinai baigsis. Šie Bulgarijos prezidento žodžiai yra medus Vladimiro Putino ausims. Kremliaus vladykos svajonė – po radevą kiekvienoje ES šalies sostinėje.
Jungtinių Valstijų, Prancūzijos, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės vadovai aptarė NATO atsaką į galimą katastrofą Zaporižės AE. Buvo svarstoma, ar tokiu atveju būtų aktyvuotas 5-asis straipsnis, ar radioaktyvus debesis būtų laikomas užpuolimu.
Toks mąstymas yra ėjimas teisinga linkme. Nėra skirtumo, kuriuo būdu bus vykdomas branduolinis teroro aktas – metant bombą ar susprodinant AE Zaporižėje, o gal dar kur nors Europoje – visais atvejais į tokius veiksmus būtina atsakyti nedelsiant ir visa jėga.
Operacinis lygmuo
Be esminių pakitimų.
Driskiams pavyko šiek tiek pasistūmėti Ukrainos pietuose, kas liudija apie planuoto Ukrainos kontrpuolimo sudėtingumą.
Po Ukrainos smūgių į fronto užnugarį, kritusią karių dvasią Maskvos propagandistai kelia teiginiais, kad Ukrainoje Rusijos kariai kovoja ne su ukrainiečiais, o prieš moderniausias JAV ir Vakarų technologijas bei kariuomenę, kurioje tūkstančiai gerai paruoštų Vakarų valstybių smogikų bei savanorių.
Ir mes, ir Ukrainos gynėjai turi būti budrūs ir nenuvertinti priešo, mąstymui pasitelkę vakarietišką argumentaciją. Rusija gyvena kitoje realybėje.
Taktinis lygmuo
Mykolajivo kryptimi, netoli Blagodatnojės kaimo, okupantai pasistūmėjo pirmyn, praneša Ukrainos gynybos štabas.
Okupantai iš tankų ir artilerijos pliekė Charkivo, Slovjansko, Kramatorsko, Bachmuto, Avdijivkos ir kitomis kryptimis.
Intensyviai apšaudyti Sinelnykovės, Nikopolio ir Krivyj Riho rajonai.
Pranešama apie sprogimus Mykolajive, pažeisti miesto vandentiekio vamzdynai.
Naktį tris kartus apšaudytas Nikopolis. Rusofašistai šaudė iš „Grad“ ir statinės artilerijos, keturiasdešimt du rusų sviediniai pataikė į gyvenamuosius rajonus. Sužeisti keturi Nikopolio gyventojai. Sugriauti du namai, sugadinta 50 pastatų, sugriautas vaikų darželis, parduotuvės, vaistinės, turgus, teismo pastatas ir autobusų stotis. Nutraukta elektros linija. Be elektros energijos liko 2000 žmonių.
Rusai apšaudė Zelenodolską. Sužeisti 6 žmonės, įskaitant 1 vaiką.
Jūroje netoli Alupkos (pietų Krymas) užfiksuoti keli savaiminiai sprogimai.
Pranešama, kad Ukrainos artilerijos daliniai bei aviacija toliau sėkmingai vykdo užduotis ir naikina priešo įtvirtinimus bei amunicijos sandėlius.
Rusijos okupuotame Melitopolyje partizanai perpjovė gerklę rusų armijos kareiviui, priekabiaviusiam prie mergaitės.
Komentaras
Maskvoje buvo susprogdintas „russkij mir“ ideologo Aleksandro Dugino automobilis, kuriame buvo jo dukra Darja Dugina. A.Duginas ir jo dukra dalyvavo patriotiniame festivalyje „Tradicija“, kurį remia Rusijos prezidento kultūros iniciatyvų fondas. Teigiama, jog tėvas su dukra po renginio turėjo išvykti tuo pačiu automobiliu.
Darja Dugina – tėvo parankinė, politologė, rašiusi slapyvardžiu Darja Platonova. Priklausė Tarptautiniam Eurazijos judėjimui, savo tėvo organizacijai, dirbo RT („Russia Today“) ir „Cargrad“. D.Dugina – aukšto lygio dezinformacijos apie Vakarus, karą Ukrainoje, skleidėja.
A.Duginas – labai svarbi Kremliaus figūra, buvęs Sergejaus Naryškino, pagrindinio Vladimiro Putino partijos „Vieningoji Rusija“ nario, patarėjas. Jo filosofiniai pamąstymai, ideologija, tezės, geopolitiniai projektai yra persmelkę daugelio Kremliaus imperialistų smegenis. Daugelį A.Dugino frazių pažodžiui kartoja pats V.Putinas.
A.Duginas yra neonacis, visą gyvenimą dirbantis KGB ir FSB, Sovietų Sąjungos ir Rusijos saugumo tarnyboms, susijęs su pagrindiniais neonacių, nacionalistų ir separatistų judėjimais JAV ir visame pasaulyje. Pagal A.Dugino modelį, Rusijos spec. tarnyboms buvo keliamas uždavinys „išprovokuoti visų formų nestabilumą JAV, įnešti geopolitinės netvarkos į JAV vidaus veiklą, skatinti visų rūšių separatizmą, etninius, socialinius ir rasinius konfliktus, aktyviai remti visus disidentinius judėjimus – ekstremistines, rasistines ir sektantiškas grupuotes, destabilizuoti vidaus politinius procesus.
A.Duginui ir (jo dukrai, kol buvo gyva) taikomos JAV sankcijos. A.Duginas palaiko ryšius su dešiniaisiais ir radikaliaisiais kairiaisiais Vakaruose, aktyviai dalyvavo įtakojant 2017–2019 m. Prancūzijos, Italijos ir ES parlamento rinkimų procesus.
Apie A.Duginą taip pat pati už save kalba jo pravardė – „Putino smegenys“. Ideologas yra geopolitinio Rusijos „civilizacijos modelio“ autorius. Dar 1991 m. rugpjūčio pučo metu A.Duginas aktyviai rėmė karinį perversmą ir planus atkurti Sovietų Sąjungą, buvo Gynybos ministerijos finansuojamo ultranacionalistinio savaitraščio, kuris rėmė perversmą ir atvirai palaikė perversmo vadovus, redakcinės kolegijos narys. Daugiau nei 30 metų A.Duginas kūrė „russkij mir“ koncepciją ir filosofiją, pagal kurią rusas nėra tautybė, o yra aukštesnė rasė, sukūrusi atskirą civilizaciją. Ši civilizacija išlikti gali tik įrodydama savo savitumą ir išskirtinumą, neatsižvelgiant į jokias priemones. Dostojevskis, Tolstojus, Turgenevas atstovauja išskirtinės rusų civilizacijos koncepciją, teigia Duginas. Į šią koncepciją telpa visų tautybių atstovai, kartu kuriantys „rusų pasaulį“. Viskas, kas patenka į rusų civilizaciją, priklauso Rusijai. O priklauso visa Eurazija.
Po Rusijos (ir Baltarusijos) invazijos į Ukrainą, A.Duginas atvirai ragino „žudyti, žudyti, žudyti ukrainiečius“.
Mūsų įsitikinimu, labai svarbu žinoti A.Dugino teorijas ne tik mums, bet ir visiems Vakarų politikams bei strategams, nes tai atveria vartus į procesus, vykstančius rusiškojo fašizmo kūrėjų galvose.
A.Dugino ir V.Putino keliai susikirto po 2000 m. kovo 28-osios, kai KGB karininkas tapo Rusijos Federacijos prezidentu, o A.Duginas paskelbė straipsnį, kuriame V.Putiną jis vadino būsimuoju „Eurazijos renesanso stuburu“ ir „valdovu“.
Nuo pat savo prezidentavimo pradžios V.Putinas, kuriam skaudėjo širdį dėl Sovietų Sąjungos žlugimo, nuosekliai propagavo A.Dugino eurazijizmo teoriją: idėją sukurti Eurazijos valstybę, besidriekiančią nuo Lisabonos iki Vladivostoko, kurios branduolį sudarytų rusų tauta.
Atkreipkite dėmesį: tai ne karas prieš Ukrainą ar Baltijos šalis – tai karas prieš visą Vakarų civilizaciją, ką mes nuolat akcentuojame. Būtent A.Dugino antivakarietiška, rusofašistinė filosofija šiuo metu yra dominuojanti politinė ideologija Rusijoje. Teigiama, jog būtent jo idėjos paskatino pradėti invaziją į Ukrainą.
A.Duginas kartu su V.Putinu atstovauja „imperinį Rusijos renesansą“. Jis teigia, kad Rusija bunda „šiandieninėmis sąlygomis“ ir turi „visiškai atkurti savo istorinį, geopolitinį ir civilizacinį mastą. Tapti naujo daugiapolio pasaulio poliumi.“
Rusija niekada nebuvo „tik šalis“, juo labiau „tik viena iš Europos šalių“. „Turėdama visas mūsų šaknų, siekiančių graikų-romėnų kultūrą (rusų pseudoistorikų kliedesiai, kad etruskai yra rusai), vienybę su Europa, Rusija visais savo istorijos etapais ėjo savo ypatingu keliu. Tai atsispindėjo mūsų tvirtame ir nepalaužiamame pasirinkime stačiatikybės ir Bizantijos apskritai, kuris didele dalimi nulėmė mūsų atsiskyrimą nuo Vakarų Europos, pasirinkusios katalikybę, o vėliau ir protestantizmą“ – teigia A.Duginas.
Pagal šią fašistinės Rusijos ideologo teoriją, Rusija yra dviejų XV a. žlugusių Bizantijos ir Mongolų imperijų paveldėtoja. „Mūsų pabudimas neįsivaizduojamas be grįžimo prie imperinės misijos, nustatytos mūsų istoriniame likime, vykdymo“ – teigia A.Duginas.
Imperinis Rusijos pabudimas yra niekas kitas kaip visuotinio tautų sukilimo prieš liberalųjį globalistinį elitą (labai dažnai LT girdimos frazės) signalas. Etnocentrizmas, dalijantis pasaulį į grupę „mes, vakariečiai, geri, normatyvūs, pavyzdiniai“ ir grupę „jie, rusai, blogi, priešiški, grėsmingi“ yra ydinga konstanta. Rusija esą tiesiogiai priešinasi globalizmui, liberaliajam totalitarizmui, apie kurį atvirai kalba prezidentas V. Putinas, ir tai yra pradžia, ideologija, o „istorijos pabaiga“ yra Eurazijinės Rusijos imperijos sukūrimas.
Pasak A.Dugino, tokia Eurazijos imperija labiau nei bet kuri kita atitinka civilizacinį kuriamos imperijos pobūdį. „Posovietinės erdvės tautos šimtmečius gyveno kartu ir dalijosi pamatinėmis kultūrinėmis vertybėmis, besiskiriančiomis tiek nuo Europos, tiek nuo Azijos vertybių. Šis savarankiškas kultūrinis ansamblis, susiformavęs aplink rusų kultūrą, rusų kalbą ir rusų tradicijas, buvo atviras visoms kitoms broliškoms tautoms, kartu su rusais kūrusioms ir Rusijos imperiją, ir Sovietų Sąjungą“. Rusijos imperijos branduolį sudaro rusiškas pagrindas.
„Dostojevskis rusų žmogų vadino visažmogišku, pabrėždamas jo atvirumą, meilės universalumą ir gerumo beribiškumą“. Istoriškai rusai visada buvo imperija, o tai reiškia, kad nauja patirtis nebus dirbtinė. Ideologinės sąlygos keitėsi nuo stačiatikių-monarchinio modelio iki sovietinio, tačiau tautos valia kultūriškai ir civilizuotai suvienyti milžiniškas Eurazijos platybes išliko nepakitusi.
A.Dugino eurazijizmas siūlo sintezuoti visas ankstesnes imperines idėjas – nuo Čingischano iki Maskvos kaip Trečiosios Romos, ir ant šio pagrindo iškelti bendrą vardiklį – naujos Rusijos imperijos modelį.
„Būsimos Eurazijos imperijos piliečiams bus dar paprasčiau. Strateginio centralizmo ir plačios autonomijos, taip pat savivaldos derinio, kuris yra būdingas imperijos požymis, taip pat nereikės kurti dirbtinai. Beveik taip buvo Rusijos imperijoje ir net iš dalies SSRS“.
Pagal A.Dugino (V.Putino) „russkij mir“ koncepciją, rusai viso savo istorinio buvimo laikotarpiu gyveno su imperijos įgyvendinimo nuojauta. „Mūsų protėviai aiškiai suvokė, kad visa tai būtina dėl visuotinės idėjos – pasaulio išgelbėjimo, šviesos, gėrio ir teisingumo triumfo“. Rusai (plačiąja sąvokos prasme) už visa tai sumokėjo savo kraujo upėmis, nepakeliamais darbais ir dideliais istoriniais laimėjimais, tačiau visuomet kariavo ne tiek dėl materialinių gėrybių įsigijimo, kiek dėl to, kad įtvirtintume tai, ką laikėme teisingu, tikru ir geru (Rusijos imperija) .
A.Duginas Rusiją vadina būsimąją Eurazijos imperija, kuri pašaukta veikti galutinėje ir lemiamoje kovoje prieš Amerikos melą, išnaudojimą ir moralinę degradaciją. Rusijos imperinė filosofija, nukreipta į ateitį, tačiau „paremta tvirtu praeities pagrindu“.
Štai tokie baltosios karštinės imperiniai marazmai daugybę metų sukosi ir iki šiol sukasi ne tik Kremliaus „misionierių“, bet ir milijonų rusų galvose, manančių, kad jie atlieką istorinę misiją.
Kas ir kodėl nužudė Darją Duginą ir kaip tai susiję su planuojamomis rokiruotėmis Kremliuje, parašysime netrukus.
A.Navys ir M.Sėjūnas dėkoja visiems, kurie finansiškai remia analitikų įkurtą VšĮ „Visuomenės informacinio saugumo agentūra“. Jie pabrėžia, kad nors jų tekstus perpublikuoja žiniasklaidos priemonės, patys šio turinio kūrėjai yra visiškai nepriklausomi ir savo veiklą tęsia tik privačių rėmėjų dėka.
