Iš viso skiriamos ne daugiau kaip septynios premijos: po dvi – humanitarinių ir socialinių, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų, viena – technologijos mokslų srityje.
Pristatome praėjusių metų Lietuvos mokslo premijos laureatus. Susipažinkite, ką kiekvienoje srityje nuveikė iškilūs protai per pastaruosius 15 metų – būtent ne ankstesni nei per šį laikotarpį atlikti darbai gali būti siūlomi premijai. Darbuose turi būti išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, reikšmingai paskatino tolesnę mokslo krypties raidą, prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant bei diegiant naujausias technologijas.
Humanitarinių ir socialinių mokslų sritis
Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų srityje mokslo premija už darbų ciklą „Daugiakriteriniai metodai integruotam efektyvumo vertinimui ir ekonominių sprendimų priėmimui“ įteikta Lietuvos socialinių mokslų centro vyriausiajam mokslo darbuotojui, Vilniaus universiteto profesoriui dr. Tomui Baleženčiui.
Mokslininko darbų ciklą sudarė trys dalys: žemės ūkio ekonomika, energetikos ekonomika ir valdymo ekonomika. Pastaroji yra apie tai, kaip priimti valdymo sprendimus, remiantis turima informacija.
Siekdamas įvertinti ekonominio augimo potencialą, prof. dr. T. Baležentis pasiūlė įvairius modelius ir metodus, kurie leidžia numatyti, kaip turėtų būti paskirstyti ištekliai, organizuojama ir pertvarkoma gamyba, kad būtų pasiektas efektyviausias rezultatas.
Anot mokslininko, pastaruoju metu ypač svarbus tvarumas, aplinkos tausojimas, atsinaujinantys energijos ištekliai. Prof. dr. T. Baleženčio įsitikinimu, ekologinis ūkininkavimas, specializuotų produktų gamybos plėtra yra ta kryptis, kuria turėtų judėti Lietuvos žemės ūkis.
Antrosios mokslo premijos humanitarinių ir socialinių mokslų srityje laureatas – Lietuvos istorijos instituto Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos skyriaus vyr. mokslo darbuotojas, dr. Darius Baronas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, dr. D. Baronas tapo pirmuoju naujosios kartos Lietuvos istoriku, savo tyrimuose kūrybiškai panaudojusiu hagiografinius (krikščioniškosios istoriografijos sritis, aprašanti ir tirianti šventųjų gyvenimus bei kultus) šaltinius, taip išplėsdamas interpretacines XIII–XV a. Lietuvos istorijos reiškinių erdves.
Istoriko indėlis sulaukė įvertinimo: už penkiolikos metų (2006–2020) darbų ciklą „Krikščionybės Lietuvoje tyrimai: politiniai, socialiniai ir kultūros istorijos pjūviai (1009–1795)“ dr. D. Baronui skirta mokslo premija.
Dr. D. Barono darbuose nagrinėjamas Lietuvos krikščionybės procesas XIII–XV amžiuose, naujai nušviečiami lietuvių santykiai su artimesniais ir tolimesniais kaimynais, atskleidžiami nauji Senosios Lietuvos daugiakultūrės tikrovės klodai bei dabartinės Lietuvos europinės integracijos šaknys kultūriškai jautriai visuomenės daliai suprantama kalba.
Fizinių mokslų sritis
VU Fizikos fakulteto Fotoelektrinių reiškinių tyrimų grupės vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. doc. Tomas Čeponis drauge su kolegomis mokslininkais – prof. habil. dr. Eugenijumi Gaubu ir prof. habil. dr. Juozu Vidmančiu Vaitkumi – pelnė mokslo premiją fizinių mokslų srityje. Ji skirta už darbų ciklą „Didelių įtėkių poveikių medžiagai tyrimai radiacijos dozimetrijai ir spindulinių technologijų kūrimui“.
Moksliniai tyrimai, eksperimentai buvo vykdomi 15 metų keliomis kryptimis – VU fizikams rūpėjo tirti ir charakterizuoti medžiagas, kurti naujus charakterizavimo metodus, taip pat mokslininkai gilinosi į spinduliuotės detektorių fiziką, ieškojo būdų, kaip juos patobulinti: ar naujas struktūras sukurti, ar kitokias medžiagas parinkti.
Taip natūraliai kilo mintis pagaminti dozimetrą. Prietaisu pamatuojama krūvininkų gyvavimo trukmė medžiagoje ir apskaičiuojama, kokia doze ta medžiaga buvo apšvitinta. Kuo medžiagoje defektų daugiau, kuo ji daugiau apšvitinta, tuo jos gyvavimo trukmė trumpesnė.
VU fizikų pasiekimai įvertinti ne tik Lietuvoje – mokslininkų gamintas prietaisas įdiegtas CERN laboratorijoje Šveicarijoje. Jis yra daugiafunkcis: naudojamas ir kaip dozimetras, siekiant įvertinti apšvitos dozes, ir kaip prietaisas dalelių greitintuvo pluošteliams profiliuoti.
Antroji Lietuvos mokslo premija fizikinių mokslų srityje už darbų ciklą „Funkcinės maisto medžiagos: inovatyvios jų gamybos technologijos, nauji produktai ir pritaikymas maisto saugai bei sveikumui“ skirta KTU prof. Petrui Rimantui Venskutoniui. Darbuose, vykdytuose 2006–2020 metais, pristatomi atlikti žaliavų ir naujų funkcinių medžiagų tyrimai, sukurtos inovatyvios perdirbimo technologijos, taikant biorafinavimo koncepciją, gautos medžiagos išbandytos maisto produktuose.
Mokslininkas ieškojo naujų, natūralių, žmogui naudingų maisto medžiagų, kurias vadiname funkcinėmis: pirma – jos „pagerina“ paties maisto vertę, antra – toks maistas turi įtakos žmogaus fiziologinėms savybėms.
Anot KTU prof. P. R. Venskutonio, ieškomos medžiagos išgaunamos iš įvairių botaninių augalų. Tačiau pastaruosius septynerius metus tyrimai nukrypo ir į įvairių mažų uogų ir vaisių perdirbimo produktus, t. y. bioatliekas. Tarkim, išspaudus iš obuolių sultis, lieka išspaudos. Vieni jas naudoja kompostavimui, kiti – gyvulių šėrimui, o treti tiesiog išmeta. Tad mokslininko tikslas – ištirti ir atrasti, ką dar būtų galima panaudoti žmogaus maistui.
Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų sritis
Prof. Juozui Kupčinskui ir jo trims kolegomis, LSMU mokslininkams – doc. dr. Jurgitai Skiecevičienei, prof. dr. Laimui Virginijui Jonaičiui ir prof. dr. Gediminui Kiudeliui – buvo paskirta mokslo premija biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje už darbų ciklą „Navikinės ir uždegiminės virškinimo sistemos ligos: nauji molekuliniai biožymenys, klinikiniai-epidemiologiniai aspektai, šiuolaikiniai gydymo metodai“.
Ši mokslininkų grupė 2010–2020 metais aiškinosi uždegiminių virškinimo sistemos ligų priežastis, kad gydytojai galėtų jas anksti diagnozuoti ir pasiūlyti tinkamą gydymą. Mokslininkai pasitelkė moderniausias molekulines technologijas ir svariai prisidėjo prie vėžinių ligų tyrimų, atrasdami visą eilę molekulinių biožymenų (genetinių, epigenetinių, mikrobiomo, baltymų), kurie svarbūs suprantant navikines ir uždegimines virškinimo sistemos ligas, jas diagnozuojant bei stebint.
Tyrimų rezultatai leidžia daug sužinoti apie ligas ir tikslingiau taikyti gydymo programą. Naujausi tyrimai rodo, jog ateityje sustiprės personalizuoto gydymo kryptis.
Profesorius, akademikas, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras ir Lietuvos mokslų akademijos narys Vaidutis Kučinskas drauge su savo kolegomis iš VU Medicinos fakulteto – prof. Egle Preikšaitiene, doc. Laima Ambrozaityte, prof. Loreta Cimbalistiene ir prof. Algirdu Utkumi – 2007–2020 metais tyrinėjo intelektinės negalios (INN) genetines priežastis ir ieškojo veiksmingų būdų negalią turinčiam žmogui (bei jo šeimai) užtikrinti kokybiškesnį gyvenimą. Šių mokslininkų darbų ciklas „Genomo persitvarkymai esant įgimtiems centrinės nervų sistemos raidos sutrikimams: kilmė, genominiai mechanizmai, funkcinės ir klinikinės pasekmės“ buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityje.
Genų redagavimo technologija – vadinamosios „genominės žirklės“ – leido mokslininkams „išjungti“ genų veiklą ir žiūrėti, kaip konkretus genas veikia centrinės nervų sistemos raidą. Būtent šiuo metodu atrastas naujas intelektinės negalios genas KIAA1109 ir nustatyta, kad jo pakitimai (mutacijos) lemia tam tikrą sindromą. Šis genetinis sindromas pavadintas Alkuraya-Kučinskas vardu (sindromo pavadinimą sudaro dviejų šalių tyrimų vadovų pavardės). Tai vienas iš nedaugelio atvejų, kuomet genetiniam sindromui suteiktas lietuvio mokslininko vardas.
Technologijos mokslų sritis
Technologijos mokslų srityje premija skirta VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkams prof. habil. dr. Gintautui Dzemydai ir prof. dr. Olgai Kurasovai už darbų ciklą „Nuo duomenų mokslo link dirbtinio intelekto technologijų“.
Šio premijai pateikto darbo rezultatai susiję su duomenų mokslo įsitvirtinimu tarp kitų mokslų ir dirbtinio intelekto reikšmingu renesansu. Pasaulyje gerai žinoma ir vertinama Lietuvoje sukurta vizualios duomenų tyrybos mokslinė mokykla. Jos kūrėjų – prof. habil. dr. G. Dzemydos ir prof. dr. O. Kurasovos – mokslo premijai pateiktą darbų ciklą sudaro 2006–2020 m. paskelbtos 123 publikacijos: monografija, šeši monografijų skyriai ir daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių.
Premijos laureatai taip pat išleido vadovėlių studentams ir doktorantams, vykdė mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros projektus, per 15 metų parengė 19 mokslo daktarų.
Mokslininkai tyrimus atliko keliomis tematinėmis kryptimis, kurioms taikoma nauja teorija, nauji tyrimo metodai, duomenų analizė ir kt.: išmaniosios technologijos medicinoje, dirbtiniu intelektu grįsta laivų navigacija, transporto judėjimo prognozė ir pan.
Taip pat mokslininkai tyrė žmogaus elgseną: jo nuotaikas, emocijas, veido išraišką, balso tembrą, fiksavo kitus biometrinius duomenis. Atsižvelgdami į gautą asmens charakteristiką, galima pateikti tam tikras elgsenos rekomendacijas, tarkim, modeliuoti vartotojų elgesį socialiniuose tinkluose.
Lietuvos mokslo premijos laureatai pristatomi visuomenei Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva, įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo sistemos plėtra ir įgyvendinimas“.
