Karo analitikai: regis, Ukraina rado silpnąją Rusijos armijos vietą ir kasdien kala jai į šonus

Jūsų dėmesiui – rugpjūčio 17 dienos apžvalga.

Rusija aiškinasi sprogimų Džankojaus rajone, Gvardeisko kariniame aerodrome priežastis. Manoma, jog žala, padaryta šiai karinei bazei, gali būti ne mažesnė, nei po sprogimų Saki aerodrome. Gvardeisko oro bazėje, kuri priklauso kariniam laivynui, buvo keliasdešimt lėktuvų, tarp kurių 12 bombonešių „SU-24M“ ir 12 atakos lėktuvų „SU-25SM“. Kiek lėktuvų išlėkė į orą dar nežinoma, tačiau palydoviniai vaizdai byloja apie itin didelius nuostolius.

Nors Ukraina tos atakos nepripažino, prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos patarėjas Michailas Podoliakas naujausią incidentą pavadino „demilitarizacija veiksme“, pažymėdamas, kad sprogimai nebuvo atsitiktiniai.

Po sprogimų pakilo nauja bėgančių rusų banga – iš Krymo, pakeliui į Kerčės tiltą, susidarė rekordinė 38 000 automobilių spūstis.

Tai dar vienas itin skaudus smūgis Rusijos žudikų ir prievartautojų ordai, nebesugebančiai apsiginti toli nuo fronto linijos. V.Zelenskis neseniai pajuokavo, kad „mes karo dar nepradėjome“, o Rusijos patiriami nuostoliai užnugaryje kalba patys už save: FSB teigimu, Ukrainos diversantai rugpjūčio mėnesį susprogdino šešis elektros stulpus Rusijos teritorijoje. Pažymima, jog išpuoliai Kurčatovo rajone, maždaug už 100 km nuo Ukrainos šiaurės rytų sienos, paveikė Kursko atominės elektrinės „technologinį veikimo procesą“.

Tik taip! Tik verčiant krūpčioti nuo kiekvieno neaiškaus garso, drebėti iš baimės pamačius nepažįstamą žmogų gatvėje, tik tada, kai visi – ir žiurkė bunkeryje, ir keptomis saulėgrąžomis su „vodke“ prasmirdę Krymo poilsiautojai įsitikins, kaip lengvai gali padžiauti žarnas ant šakų – bus įmanoma sustabdyti šią nusikaltėlių ir driskių invaziją.

V.Zelenskis ragina visus be išimties rusus iš visų ES šalių išsiųsti į Rusiją. „Kad ir kokie būtų Rusijos Federacijos piliečiai – yra tokių, kurie palaiko karą, yra tokių, kurie nepalaiko – jų vaikai mokosi užsienyje, mokyklose, universitetuose ir panašiai. Tegul jie vyksta į Rusiją. Tame nieko bloga nėra. Kad ir ne visam laikui, leiskite jiems grįžti. Tada jie tiesiog supras, kas vyksta“. V.Zelenskis ir mes teigiame, kad grįžę rusai gali padaryti lemiamą įtaką režimo sprendimams. „Tegul gyvena savo pasaulyje, kol pakeis savo filosofiją“, – sako Ukrainos prezidentas.

Rytoj Lvive Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas turi susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Turkijos diktatorius, žinoma, žiūrės, kaip perparduot daugiau grūdų, išstumt bepiločių, o Ukrainos lyderis, kaip gaut kuo daugiau šarvuotos technikos, ginkluotės su amunicija ir technologijų.

Nuo rugpjūčio pradžios iš Ukrainos per Juodąją jūrą eksportuota daugiau kaip pusė milijono tonų grūdų. JT patvirtino 36 reisus; 21 laivas iš Ukrainos išplaukė Bosforo sąsiauriu, o 15 kitomis kryptimis.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis tėškė aštrų pareiškimą, skirtą ES senbuvėms, sakydamas, jog Prancūzija ir Vokietija valdo ES kaip „oligarchai“. M.Morawieckio teigimu taip yra dėl to, kad Prancūzija ir Vokietija ignoruoja balsus, tokius kaip Lenkijos, kuri jau seniai perspėjo Vakarus dėl Rusijos ekspansionizmo.

Mes taip pat buvome negirdimi, o į raginimus atsisakyti dujotiekių buvo mojama ranka. Saugus, sotus ir stabilus gyvenimas, kaip kvaišalai, kartu su Kremliaus pinigais apsvaigino Vakarų valstybių sprendimų priėmėjus. Šalta žiema, kainų šuoliai, energetinė, maisto krizė – veiksniai, kurie sugriovė realpolitic iliuziją ir pavertė didžiulius planus ir daugiamilijardinius projektus tualetinio popieriaus rulono neverta medžiaga.

„IKEA“ traukiasi iš Rusijos, likviduodama savo padalinį „IKEA Dom“. „IKEA“ kovo mėnesį uždarė savo parduotuves ir pareiškė, kad parduos gamyklas, uždarys biurus ir atleis 15 000 darbuotojų Rusijoje. „IKEA Dom“ buvo įsteigta 2006 m. liepos mėnesį.

Dėl Kremliaus agresijos dešimtys prekių ženklų sustabdė veiklą Rusijoje, o „H&M“, „IKEA“ ir „Nike“ paskelbė, kad iš Rusijos traukiasi visam laikui. Šveicarijos šokolado gamintoja „Lindt“ taip pat traukiasi iš Rusijos. Įmonė garsėja šokolado rutuliukais ir auksine folija apvyniotais velykiniais triušiais.

Neabejotinai ateis laikas, kai tarp Vakarų ir Maskolijos nusileis geležinė uždanga, barbarų žemėje neliks vakarietiškos produkcijos, o vietiniai liumpenproletarai pirks deficitinius „Adidas“ treningus po 1500$.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasmerkė „Rusijos branduolinį terorizmą“ Zaporižės atominėje elektrinėje ir paragino taikyti Maskvai daugiau sankcijų.

Kalbėti, o ypač nusifotografuoti su V.Zelenskiu Kyjive ir pareikšti ką nors skambaus dabar yra paskutinis Europos lyderių politinės mados klyksmas.

JK „patrolino“ Kremlių prašydama leidimo jos šnipinėjimo lėktuvui „RC-135“ skristi virš Rusijos, kuri šį žingsnį pavadino „sąmoninga provokacija“. Rusijos užsienio terorizmo ministerija pareiškė, kad Rusijos karinėms oro pajėgoms buvo pavesta užkirsti kelią bet kokiems Rusijos oro erdvės pažeidimams.

Kremliaus žiniasklaida informuoja: Vladimiras Putinas pareiškė, kad Vakarų šalys desperatiškai laikosi savo „nykstančios hegemonijos“, tačiau vienpolė pasaulio tvarka tampa praeitimi. Pasak V.Putino, Rusija skatina daugiapolio pasaulio sistemą, demokratiškesnį pasaulį ir tobulina tarptautinio saugumo mechanizmus. Vakarams reikia konfliktų, „kad išlaikytų savo hegemoniją“.

„Būtent todėl jie suplanavo panaudoti Ukrainos žmones kaip patrankų mėsą, įgyvendino „antirusišką“ projektą, užmerkė akis į neonacistinės ideologijos sklaidą, į masines Donbaso gyventojų žudynes, plūdo ir tebeplūsta Kyjivo režimui (teikiama) ginkluotė, įskaitant sunkiąją.“ Pasak V.Putino, Rusija, nusprendė vykdyti specialią karinę operaciją Ukrainoje laikydamasi JT Chartijos. Konfliktas esą seniai būtų baigtas, jei „JAV jo nekurstytų, kaip ir kitų konfliktų Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.“ Nuobodūs, šimtą kartų girdėti, kvaili ir banalūs nusišnekėjimai buvo būdingi nukvakusio Leonido Brežnevo pasisakymuose. Istorija kartojasi. Kremliaus trubadūrai išsisėmė.

Panašu, kad Ukraina (ne be sąjungininkų pagalbos) rado silpnąją Rusijos armijos vietą ir dabar kasdien kala jai į šonus. Tai yra itin tikslių raketinių ir artilerinių įrenginių smūgiai į okupantų karines bazes, amunicijos sandėlius, kariuomenės susitelkimo vietas. Mūšiai ar sąlyginės ordos pergalės fronte gali atrodyti siaubingai, tačiau orda daug labiau nukenčia, kai į orą lekia jos karinės bazės, dešimtys lėktuvų, šaudmenys ir orkų draiskalai. Tai, jog po sprogimų galima tiksliai suskaičiuoti, kiek ir kokių orkų gelžgalių sunaikinta, rodo, jog žvalgyba atliekama iš oro ir palydovais, o patys driskiai yra stebimi net savo „miegamajame“.

Tuo tarpu Kremlius naudoja seną gerą šimtmečio senumo žvalgybos mūšiu taktiką, nes jų bepiločiai nuo pat invazijos pradžios krito kaip musės, o naujų pagaminti nebegali, nes baigėsi mikroschemos.

Kai kurie šaltiniai teigia, kad rusų armija po truputį traukiasi iš Chersono srities, tačiau mes manome, kad tai sąmoninga dezinformacija. Orkai čia įrengė daugiasluoksnę gynybą, įskaitant priešlėktyvines ir priešraketines sistemas, senovinius sovietinius tankus „T-62“ įrengė kaip stacionarius artilerijos pabūklus užtveriamai ugniai palaikyti.

Tai rodo, jog driskiai šios žemės ketina laikytis įsikabinę dantimis, t.y., kol pradės naktimis dingti postiniai.

Ukrainos kariuomenė smogia tikslius smūgius, atkirsdama okupantų dalinius nuo šaudmenų, kuro ir kitų logistikos sandėlių. Rusai perkelia savo vadavietes iš šiaurinės Dnipro upės dalies į pietinį krantą. Ukrainiečiai nusitaikė į geležinkelio linijas, jungiančias Krymą su Chersono ir Zaporižės regionais.

Driskių ordos perėjo į intensyvų puolimą keliomis kryptimis Donbase, tačiau Ukrainos kariuomenė laikosi savo pozicijų.

Slovjansko kryptimi okupantai atakuoja šaudydami iš tankų, statinės ir raketinės artilerijos. Mėginta veržtis prie Bogorodičnojės, tačiau gauta į dantis. Kovos tęsiasi prie Mazanivkos ir Novodmytrivkos.

Okupantai stiprina savo pozicijas prie Bachmuto ir Novopavlovsko. Kramatorsko ir Avdijivkos kryptimis driskiai stengiasi pagerinti savo taktinę padėtį. Apšaudytas Bachmutas, surengti antskrydžiai prieš civilinę infrastruktūrą prie Soledaro.

Kramatorsko srityje okupantai vykdo aktyvią oro žvalgybą, mėgino atakuoti ukrainiečių pozicijas netoli Sporny, tačiau nieko nepešė.

Šiuo metu mėginama veržtis Opytne vietovėje, netoli Donecko, kovos tęsiasi.

Po raketos smūgio laikinai okupuotame Lysičianske, sugriautas buvęs Ukrainos saugumo tarnybos pastatas.

Smogta Rusijos karinės bazės gamyklai Naujojoje Kachovkoje.

Rusijos teritorijoje Kursko srityje savaime sprogo geležinkelio bėgiai.

Nuo pat pirmųjų invazijos į Ukrainą dienų mums tapo visiškai aišku, kad Kremliaus režimo tikslas – sunaikinti Ukrainą kaip valstybę ir kovoti su Vakarais jos teritorijoje.

Svarbu suvokti, kad tai, ką sakome, nėra kokia nors vokiečių ar ispanų įvardinama „Baltijos šalių perspektyva“, tai nėra lietuvio vizija, kuriai įtaką daro praeitis ir šimtmečių karų su Rusija nuoskaudos. Labai norėtume, kad tie, kurie skaito mūsų žodžius, atidėtų į šalį visus įsitikinimus ir pabandytų išgirsti, ką sakome, nes kalbame remdamiesi faktais.

O faktai yra tokie, kad Rusijos režimą ir jo žiaurią, žudikišką agresiją prieš suverenią šalį remia 60–80 proc. Rusijos gyventojų. Ne V.Putinas, ne Sergėjus Šoigu ir ne Valerijus Gerasimovas griauna civilinius pastatus ir žudo vaikus Ukrainoje, o Rusijos piliečiai, kuriuos remia didžioji dauguma Rusijos visuomenės.

Todėl labai svarbu, kad be ekonominių sankcijų Rusijai ir paramos tiekiant ginkluotę Ukrainai, Vakarų šalys taip pat prisidėtų prie Rusijos keitimo iš vidaus. Tai galima padaryti nebeišduodant vizų ir nebeleidžiant Rusijos piliečiams atvykti į ES ir kitas demokratines šalis, o esamus atvykėlius priverstinai grąžinant į Rusiją.

Reikia labai aiškiai suprasti, ir nebijoti to pasakyti, kad iš Rusijos bėga piliečiai, kurie puikiai supranta, kas vyksta Ukrainoje, žino apie Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Dauguma jų yra išsilavinę, aukštą socialinį statusą turintys ir gaunantys didesnes nei vidutines pajamas. Būtent todėl jie yra ta jėga, kuri, jei būtų sugrąžinta į savo šalį, būtų priversta pakeisti dabartinę padėtį.

Žinoma, reikėtų apsvarstyti išimtis, tačiau jų turėtų būti kuo mažiau – galbūt Rusijos piliečiai, kurie sunkiai serga arba kuriems reikalinga intensyvi priežiūra, galėtų likti ten, kur yra dabar.

Nepaprastai keista girdėti ir matyti, kad daugelis neva Rusijos opozicionierių, saugiai gyvenančių Austrijoje ar Ispanijoje, naudodamiesi savo turtais ir pertekliumi, gūžčioja pečiais dėl režimo karo nusikaltimų Ukrainoje ir sako, kad nieko negali padaryti.

Europos Sąjunga turi ne tik galvoti, kaip kuo greičiau nutraukti agresiją Ukrainoje, bet ir apie tai, kas galėtų pakeisti padėtį Rusijoje, kuri vis giliau grimzta į fašizmo bedugnę. Daugiau nei dešimt milijonų aktyvių piliečių, išvykusių iš Rusijos, galėtų būti ta jėga, kuri priverstų visuomenę keistis.

Nereikėtų užmerkti akių ir prieš faktą, kad tarp išvykusių iš Rusijos piliečių yra Kremliaus režimo ir saugumo struktūrų sąmoningai pasodinti miegantys agentai, kurie jau dabar tyliai vykdo ardomąją veiklą. Ypač pavojinga situacija susiklostė su opozicijos lyderiais, kurie net neslepia savo imperinių tikslų. Taip, jie nori pakeisti V. Putiną, o Vakarai džiūgaudami ploja rankomis, neklausdami savęs, ar jie nori pakeisti Rusiją, ar tik atlikti kosmetinį remontą ir toliau savo korumpuotais ir imperiniais čiuptuvais smaugti artimiausias kaimynes bei pačią ES.

Atverkime akis ir pamatysime: Rusijos priešas yra Vakarai, vyksta kultūrinė, netgi tam tikra prasme civilizacijų kova, kova dėl „Russkij Mir“. Vakariečiams tai atrodo visiški kliedesiai, bet, deja, Rusija jais gyvena jau kelis šimtus metų.

Iš Rusijos bėgantys rusai sako, kad jie su režimu nesusiję, todėl nėra už jį atsakingi. Tačiau jie gali ir privalo tam režimui priešintis, ginčytis, kovoti, šaukti, mitinguoti. Taip, kai kurie jų gali būti įkalinti ir nužudyti. Tačiau jie turi pasą šalies, kuri atsakinga už tūkstančius mirčių ir kankinimų Ukrainoje, todėl atsakomybė tenka kiekvienam Rusijos piliečiui.

Rusijos piliečiai, kurie žinodami, kad jų draugai, kaimynai, giminės žudo ukrainiečių tautą, prievartauja moteris ir vaikus, griauna miestus, tačiau laimingi keliauja ir leidžia degtine prarūgusius bezdalus Adrijos ar Pirėnų jūrose, gali jaustis išskirtiniais, nebaudžiamais, neliečiamais išrinktaisiais, kurių bijo visas pasaulis.

Jei Vakarai jiems panosėje užtrenks duris ir privers pasijust atstumtaisiais ir pažemintaisiais, imperinis raugas kaip mat išgaruos iš jų galvų.