Gegužės pradžioje Rusija, reaguodama į vis didėjančias Vakarų sankcijas ir daugybės technologijų bendrovių sprendimą po invazijos į Ukrainą pradžios pasitraukti iš šalies, paskelbė „lygiagretaus importo“ prekių ženklų sąrašą. Ši sistema leidžia Rusijos bendrovėms pirkti draudžiamas prekes iš už Rusijos ribų, jei jos buvo teisėtai įsigytos šalyje, iš kurios perkamos.
Šią painią sistemą apibūdinti paprastais žodžiais gan sudėtinga, tad pateiksime konkretų pavyzdį: „Apple“ gaminiais Rusijoje nebeprekiaujama, tačiau Rusijos mažmenininkams, norintiems ir toliau prekiauti „Mac“ kompiuteriais ir „iPhone“ telefonais, pagal lygiagretaus importo schemą leidžiama pirkti „Apple“ gaminius iš pardavėjų tose šalyse, kuriose bendrovė tebevykdo veiklą.
Rusijos įmonės negali įsigyti rusiško formato įrenginių tiesiogiai iš „Apple“ – tačiau gali kreiptis į Kinijoje, Serbijoje ar kur kitur įsikūrusias trečiąsias šalis ir tokiu būdu apsirūpinti atsargomis. Problema ta, kad šie įrenginiai (bei jų klaviatūros) bus pritaikyti Kinijos ir Serbijos naudotojams.
Visa ši painiava trikdo Rusijos darbo srautus, dėl to sutriko ir vyriausybė. Pagal Rusijos vyriausybinių tarnybų sutartis su darbuotojais, reikalaujama, kad kiekvienas darbuotojas gautų darbo vietą su rusiška klaviatūra. Rusija per pirmąjį 2022 m. pusmetį importavo maždaug du milijonus klaviatūrų, tačiau didelėje dalyje jų nėra sutartyje numatyto rusiško raidžių išdėstymo, tad vyriausybiniam darbui klaviatūros netinkamos. Ekspertai prognozuoja, kad iki metų pabaigos ne rusiškos klaviatūros sudarys 10 proc. šalies atsargų.
Visgi šis rusiškų klaviatūrų trūkumas kažkam ekonomiškai pasirodo esąs naudingas. Pastaraisiais mėnesiais padvigubėjo klaviatūrų graviravimo lazeriu paklausa – taip turkiško ir arabiško išdėstymo klaviatūros pertvarkomos į rusišką kirilicą. Rusijos pramonės ir prekybos ministerija tokį sprendimą net rekomendavo – teigdama, kad dėl pigaus graviravimo proceso išlaidų „galutinio produkto kaina praktiškai nepasikeis“. Tačiau jei klaviatūros išvaizda keičiama lazeriu, svarbu suprasti, kad garantija, kuri galiojo įsigijus naują produktą, greičiausiai nebegalios.
Dėl pasaulinių sankcijų Rusijos ekonomikai įvedimo šis laikotarpis itin sudėtingas būtent šalies technologiniam sektoriui – jis buvo priverstas greitai atsiskirti nuo didžiulės dalies Vakarų technologijų bendrovių. Birželio „Kommersant“ ataskaitos duomenys parodė, kad 60 proc. šiuo metu į šalį importuojamų nešiojamųjų kompiuterių neturi jokios operacinės sistemos, o pastarosiomis savaitėmis Rusijos žaidimų kūrėjai ragino vyriausybę finansuoti „nacionalinio žaidimų variklio“ kūrimą (jis pakeistų „Unreal“ ir „Unity“).
Kadangi Rusijos invazija į Ukrainą tęsiasi, tikėtina, kad padėtis tik blogės.
Parengta pagal „PC Gamer“.
