Nors kardą praėjusią savaitę radęs archeologas Ramūnas Šmigelskas tikėjosi, kad nuvalius ginklą iš inicialų ant jo bus galima daugiau sužinoti apie savininką, kol kas nepavyko to padaryti.
Paauksuotas carinės Rusijos XIX amžiaus vidurio jūrų karo laivyno karininko kardas perduotas Nacionalinio muziejaus restauratoriams.
Kol kas jie nepradėjo pirminių cheminių tyrimų, o juo labiau konservavimo ir restauravimo.
Palaikus perlaidojo kitur
Dar viena mįslė – kardą R.Šmigelskas rado cinkuotame, ornamentais papuoštame karste, tačiau palaikų jame nebuvo.
Pavyko aptikti tik kelis pėdos kaulus.
Gali būti, kad karstas jau seniai pažeistas, o karininko palaikai buvo ekshumuoti.
„Viena versija – galbūt vykdant statybų darbus ir nukasinėjant kapinių dalį buvo tiesiog užkliudytas šis karstas ir pabirę kaulai tiesiog buvo surinkti“, – svarstė R.Šmigelskas.
Jis pripažino, kad niekada nesitikėjo rasti sveiko kardo, nes tai yra labai retai pasitaikantis radinys. Stebina ir tai, kad XIX amžiuje nebebuvo įprasta į karstus dėti daiktų.
Rado 12 palaidojimo vietų
Kad tai buvo būtent karininko karstas, sprendžiama iš kardo.
Tačiau R.Šmigelskas nesiryžo spėlioti, kodėl jis buvo palaidotas Vilniuje: „Kelios versijos yra, bet iki galo dar neišsiaiškinome.“
Liuteronų kapinėse archeologai iš viso aptiko 12 palaidojimo vietų. XIX amžiaus pradžioje ant Tauro kalno įkurtos kapinės driekėsi nuo Santuokų rūmų, kurie pastatyti buvusios koplyčios vietoje, iki neseniai nugriautų Profsąjungų rūmų.
Būtent juos statant sovietmečiu dalis kapinių sunaikinta.
Sutvarkius šią vietą ketinama įsteigti Liuteronų sodą.
Kaltas atvežtinis gruntas
Archeologiniai tyrimai liuteronų kapinėse vyksta jau antrus metus.
Pernai buvo aiškinamasi, ar suprojektuotų darbų vietose yra susiformavęs archeologinis bei kultūrinis sluoksnis ir jų fragmentai, ar esama žmonių palaidojimų ir ankstesnio užstatymo fragmentų.
Tyrimų metu įvairiose teritorijos dalyse aptikta pavienių XVI–XX amžiaus radinių, kurie, kaip spėjama, teritorijoje atsirado su atvežtiniu gruntu.
Tauro kalno viršūnėje buvusiose kapinėse beveik visose perkasose užfiksuota žmonių palaidojimų, datuojamų kapinių veikimo laikotarpiu, todėl, remiantis archeologų rekomendacijomis, numatyti inžinerinių tinklų įrengimo darbai bus vykdomi uždaru prastūmimo būdu taip sumažinant įrengiamų šulinių skaičių, bet užtikrinant lietaus nuotekų efektyvumą.
Laidojo iškilius asmenis
Kapinės ant Tauro kalno buvo svarbios dėl palaidotų iškilių asmenybių ir išskirtinės teritorijos.
Daugiau negu šimtą metų veikusiose kapinėse palaidota įvairių tautybių mokslininkų ir menininkų, gydytojų, dvasininkų, valdžios atstovų, kurių atminimą privalu įamžinti.
1839 metų vasarą kapinėse pusiau slapta perlaidoti tų pačių metų vasario 27 dieną Vilniuje sušaudyto sukilėlio Simono Konarskio (1808–1839) palaikai.
Čia buvo palaidoti ir evangelikų reformatų kolegijos prezidentas Konstanty Wolanas (1799–1862), generalinis superintendentas Jozefas Glowackis (1830–1893), generalinis superintendentas Andrzejus Kaderis (1831–1902), generalinis superintendentas Michalas Jozefas Jastrzębskis (1858–1938).
Išsaugojant atminimą parke bus eksponuojamos senosios antkapinės plokštės, o informaciniuose stenduose lankytojai ras žinių apie vietos istoriją ir palaidotus asmenis.
Kultūros paveldo departamentui įvertinus atliktus archeologinius tyrimus bus tvarkoma ir senoji tvoros dalis prie Santuokų rūmų, ruošiamasi jos restauravimui ir arkinių nišų atidengimui.
Kartu bus įrengta mažosios architektūros elementų ir tinkamas apšvietimas.
12
Tiek palaidojimo vietų archeologai aptiko buvusiose liuteronų kapinėse.
