Liekanas paverčia humusu
Lietuva turi senas ūkininkavimo tradicijas, net ir šiandien daugiau kaip 50 proc. šalies teritorijos yra naudojama žemės ūkio reikmėms. Prie ŠESD išskyrimo labiausiai žemės ūkyje prisideda sintetinės trąšos, galvijai, ariami organiniai dirvožemiai, ganyklose liekantis mėšlas. Lietuva yra išsikėlusi tikslą iki 2030 m. 9 proc. sumažinti ŠESD emisijas žemės ūkyje (lyginant su 2005 m.).
Siekti šio tikslo gali padėti ir Lietuvos mokslininkų įkurtos įmonės „Bioversio“ pagamintas mikroskopinių grybų produktas „Biomas Organic“, kuris padeda suskaidyti po derliaus nuėmimo laukuose likusias augalines liekanas, paverčia jas humusu ir padeda išsaugoti anglį dirvožemyje.
„Natūraliai gamtoje dirvožemis išskiria CO2, bet ūkininkavimas sukuria prielaidas pertekliniam anglies dvideginio išmetimui. Augalinėse liekanose yra daug anglies ir maisto medžiagų, tam, kad visa tai išliktų dirvožemyje – imtų kurtis humusas – negyvus audinius turi apdoroti mikroskopiniai grybai. Jei ražieną, šaknis, šiaudus skaido ne mikroskopiniai grybai, prarandama daugiau maisto medžiagų, anglis neišsisaugo dirvožemyje. Taip atsiranda daug emisijų – išplaunama arba pradeda garuoti ne tik anglis, bet ir azotas“, – pasakoja įmonės direktorius ir bendraįkūrėjas, mokslininkas Stanislav Balion.
Grybų nauda
Mikroskopiniai grybai skaido celiuliozę, ligniną ir hemiceliuliozę – tai yra junginiai, sudarantys pagrindinę ląstelės sienelės dalį. Šie junginiai skyla sunkiai, tačiau mikroskopiniai grybai vieninteliai gamtoje turi mechanizmą juos skaidyti efektyviai.
„Gamtoje nėra taip, kad grybai staiga atsirastų ten ir tuo metu, kai ūkininkams to reikia, todėl mokslininkai sukūrė produktą, kurį reikiamu metu galima tiesiog užpurkšti ant augalinių liekanų. Tuomet skaidymas vyksta taip, kaip reikia, ir tada, kada reikia. Organines liekanas paverčiant humusu ne tik mažėja CO2 emisija, bet mažiau išgaruoja ir išplaunama azoto, neprarandama kitų maisto medžiagų“, – sako S.Balion.
Pagrįsta mokslininkų tyrimais
Lietuvos agrarinių mokslų ir miškų centro institute nuo 2018 metų mokslininkai atlieka tyrimus dėl anglies išsaugojimo ir dirvožemio kokybinių rodiklių gerinimo naudojant įmonės sukurtą mikroorganizmų produktą. Tyrėjai apskaičiavo, kad kaupiant humusą vidutiniškai per metus buvo „užrakinta“ viena tona anglies, o tai lygu 3,67 tonos CO2 vienam hektarui.
„Skaičiuojant, kad Lietuvoje yra maždaug 1,5 mln. pasėlių hektarų, tai per metus potencialiai būtų sukaupta apie 5,5 mln. tonų CO2 – tai 1,24 mln. tonų arba 29 proc. daugiau nei visa Lietuvos žemės ūkio ŠESD emisija ir sudarytų 27 proc. nuo visos Lietuvos ŠESD“, – aiškina S.Balion.
Mokslininkai džiaugiasi, kad vis daugiau Lietuvos ūkininkų naudoja mikroskopinių grybų produktą ir taip ne tik praturtina savo laukus humusu, bet ir prisideda prie kenksmingų dujų mažinimo.
