Rugpjūčio 2 d. paskelbtame SBU pareiškime neįvardijama jokia konkreti politinė partija ar įstatymų leidėjai. Tačiau žiniasklaidos priemonė „Ukrainiska Pravda“ ir naujienų agentūra „Interfax Ukraina“ pranešė, kad, jų šaltinių teisėsaugos institucijose duomenimis, minimas įstatymų leidėjas priklauso Europos solidarumo partijai, kuriai vadovauja buvęs prezidentas Petro Porošenka.
P.Porošenkos partijos įstatymų leidėjai skubiai paneigė bet kokią sąsają.
Pasak SBU, įtariamieji, siekdami „destabilizuoti socialinę ir politinę padėtį“ šalyje, naudojosi daugiau kaip milijonu netikrų internetinių paskyrų – arba vadinamųjų botų – ir socialinės žiniasklaidos tinklais, turinčiais daugiau kaip 400 000 naudotojų auditoriją, platino turinį apie Ukrainos vadovybę.
Tarp naujausių įtariamų dezinformacijos kampanijų buvo tariamas konfliktas tarp prezidento kanceliarijos ir vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado generolo leitenanto Valerijaus Zalužnio, taip pat informacija, kuria siekta diskredituoti pirmąją ponią Oleną Zelenską, pranešė SBU.
Įtariamus kibernetinius nusikaltėlius rėmė Rusija, teigė SBU, o jų lyderis įvardytas kaip „Kijeve gyvenantis Rusijos pilietis, prisistatantis politikos ekspertu“.
SBU teigė, kad šis vyras organizavo informacinę ardomąją veiklą vienos iš Ukrainos politinių partijų užsakymu. Siekdamas koordinuoti dezinformacijos kampanijas, „jis palaikė ryšius su dabartiniu įstatymų leidėju, priklausančiu artimam buvusios mūsų valstybės vadovybės ratui“, – teigė SBU.
Viena iš 25 narių Europos solidarumo frakcijos pirmininkių Iryna Geraščenko socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad „mūsų komanda kategoriškai neigia bet kokį dalyvavimą bet kokiuose vadinamuosiuose botų fermose, ypač prorusiškose“.
Vietoj to I.Geraščenko apkaltino „žiniasklaidos priemones, kurios cituoja kažkokius anoniminius, neįvardytus šaltinius, bandančius susieti mūsų politinę jėgą su šia provokacija“ – ir pavadino šiuos pranešimus „valdančiųjų gėda ir politiniu užsakymu“.
Tai ne pirmas kartas, kai Ukrainos politinė partija, įskaitant P.Porošenkos Europos solidarumo partiją, kaltinama botų naudojimu politiniams varžovams atakuoti. Su politinėmis partijomis ir ryšių su visuomene agentūromis susieti botai, skirti viešajai nuomonei paveikti, šalyje yra įprastas reiškinys.
2020 m. liepą „Facebook“ pašalino dešimtis netikrų paskyrų, susijusių su Ukrainos rinkodaros grupe „Postmen“ – už tai, kad per 2019 m. prezidento ir parlamento rinkimus skleidė įžeidžiantį turinį apie Ukrainos politikus. Tuo metu nebuvo aišku, kam dirbo „Postmen“, nes turinys skleidė „juoduosius viešuosius ryšius“ apie kelis Ukrainos politikus.
Vėliau, tų pačių metų gruodį, „Facebook“ pašalino 27 vartotojų paskyras, 37 puslapius, 21 grupę ir 13 „Instagram“ paskyrų – teigdamas, kad atlikus tyrimą buvo rasta sąsajų su asmenimis, susijusiais su Europos solidarumo partija.
Rusija taip pat vykdė kibernetinius nusikaltimus, siekdama skleisti savo naratyvus Ukrainoje. Nuo vasario 24 d., kai prasidėjo plataus masto invazija į Ukrainą, Rusija nuolat vykdo dezinformacijos kampanijas ir slaptas kenkėjiškų programų atakas prieš Ukrainą.
Balandžio 1 d. SBU pranešė, kad nutraukė tokią operaciją, per kurią prieš ją sustabdant pavyko išsiųsti apie 5000 tekstinių žinučių policijai ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariams, kuriose buvo raginama pasiduoti ir dezertyruoti.
Anksčiau, kovo viduryje, Saugumo tarnyba pranešė, kad sulaikė įsilaužėlį, kuris teikė informaciją Rusijos kariuomenei Ukrainoje, naudodamasis Ukrainos telefono tinklais, kad padėtų Rusijos kariniams ryšiams.
Parengta pagal „Kyiv Independent“.
