Priešingai Rusijos prezidento teiginiams, kad „Rusijos kariuomenė nepuola jokių civilių objektų“, daugiausia atakų tenka taikioms gyvenvietėms, kur nukenčia namai, ligoninės, mokyklos, geležinkelio stotys ir pan.
CPD duomenimis, nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusijos kariuomenė įvykdė 17 300 smūgių į civilinius objektus – ir tik apie 300 į karinius objektus.
Vakarų ir Ukrainos kariniai ekspertai įsitikinę, kad apie 80 proc. smūgių civilinei infrastruktūrai apgyvendintose teritorijose, esančiose palei fronto liniją, pavyzdžiui, Mikolajeve, Charkove, Bachmute, Kramatorske, Slovjanske, yra vykdomi sąmoningai.
„Rusijos kariuomenės vadovybė naudoja moralinį ir psichologinį spaudimą civiliams gyventojams ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojams, vietos valdžiai ir šalies vadovybei. Kremlius tikisi, kad apšaudymas paskatins vietos gyventojus daryti spaudimą centrinei valdžiai ir priešintis Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo CPD.
Anot analitikų, „išdegintos žemės“ taktika pakeitė ankstesnę Rusijos armijos mobiliųjų skverbimosi grupių gilyn į šalį strategiją, kuri buvo naudojama Černigovo, Kijevo ir Sumų regionuose – ir kurią Ukrainos ginkluotosios pajėgos visiškai neutralizavo.
Naujoji taktika – masiniai smūgiai, vykdomi siekiant sunaikinti visus galimo pasipriešinimo objektus tam tikroje teritorijos vietoje, o vėliau palaipsniui perstumiant kariuomenę į „išvalytą“ teritoriją. Taip okupantams pavyko užimti Severodonecką ir Lisičanską.
Iki liepos vidurio 23-iuose fronto linijoje esančiuose miestuose buvo apgadinta arba sunaikinta daugiau nei 50 proc. visų būstų. Didžiausius sunaikinimus patyrė Mariupolis, Charkovas, Černigovas, Buča, Severodoneckas ir Lisičanskas.
Nuo vasario 24 dienos buvo sugriauta ir apgadinta mažiausiai 140 000 gyvenamųjų pastatų – o tai sudaro 38 proc. Ukrainos finansinių nuostolių per karą. Apibendrinant, Ukraina prarado 6 proc. būstų. Ukrainiečių, likusių be pastogės, skaičius jau viršija 3,5 milijono žmonių – arba 8 proc. šalies gyventojų.
CPD teigimu, šiuos sunaikinimus galima palyginti su Antrojo pasaulinio karo metais sovietų miestams padaryta žala , kai vokiečių kariuomenės antskrydžiai sunaikino 90 proc. Volgogrado (tuometinio Stalingrado) ir Kursko, o taip pat 92 proc. Voronežo gyvenamųjų namų.
Gydymo įstaigos – ligoninės, medicinos centrai, gimdymo namai, kurie pagal nerašytas karybos taisykles turi ypatingą statusą kovos zonoje – šiame kare taip pat tapo Rusijos atakų taikiniu.
Visoje šalyje nukentėjo daugiau nei 830 sveikatos priežiūros įstaigų (iš kurių 14 proc. buvo visiškai sunaikintos), sunaikinta arba apgadinta daugiau nei 500 vaistinių ir apie 200 greitosios medicinos pagalbos automobilių, žuvo mažiausiai 18 gydytojų, 43 buvo sužeisti.
„Išpuoliai prieš medicinos įstaigas yra atskira terorizmo rūšis, siekiant įrodyti civiliams gyventojams, kad saugių vietų nebėra“, – rašo tyrėjai.
Anot jų, be rusų „dėmesio“ nelieka ir su vaikais susijusios įstaigos. Per penkis karo mėnesius buvo subombarduotos ir apšaudytos 2129 mokymo įstaigos, 216 iš jų buvo visiškai sunaikintos. Tarp apgadintų ir sunaikintų ugdymo įstaigų – mokyklos (46 proc.), vaikų darželiai (33 proc.). Dėl didelio masto apšaudymo buvo apgadinti 25 vaikų namai, internatai ir senelių namai.
CPD primena, kad kultūros objektų naikinimas pagal tarptautinius standartus taip pat yra laikomas atskira karo nusikaltimo rūšimi.
Tačiau rusų invazijos metu jau buvo sunaikinta daugiau nei 530 Ukrainos kultūros ir meno institucijų. Dažniausiai nukenčia religiniai objektai (33 proc. atvejų), teatrai ir kultūros centrai (15 proc. atvejų).
Beje, tarp sugriautų paminklų yra mažiausiai 7 masinės sovietų karių, žuvusių Antrajame pasauliniame kare, kapai.
Be tikslinių smūgių civiliams gyventojams, dar viena smūgių į gyvenamuosius, socialinius ar kultūros objektus priežastis – mažas rusiškos ginkluotės taiklumas. Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vertinimu, daugiau nei 70 proc. Rusijos raketų nepataiko į numatytus taikinius.
CPD teigimu, taip yra todėl, nes Rusijos arsenale praktiškai nėra itin efektyvių tiksliųjų ginklų – o didžioji dauguma šaudmenų yra nevaldomi, iš kurių daugiau nei 200 tarptautinėmis sutartimis yra uždrausti.
Dar viena tokio didelio smūgių į civilius taikinius priežastis – žema Rusijos kariuomenės žvalgybos kokybė ir pasenusių ar klaidingų duomenų naudojimas.
„Tačiau nepaisant priežasčių, dėl kurių Rusijos kariai sunaikino civilius objektus ir civilius gyventojus, „išdegintos žemės“ taktika visame pasaulyje išlieka karo nusikaltimu, už kurį turės atsakyti Kremliaus vadovybė“, – apibendrina Ukrainos kovos su dezinformacijos centro pareigūnai.
