Kaip gauti darbą vos baigus mokyklą? Kodėl vaikinas nesirinko studijų užsienyje? Šiomis mintimis – kaip ir apie profesinę svajonę – sutiko pasidalyti jaunasis IT specialistas.
– Vos sulaukei 18-iolikos metų, baigei mokyklą, o jau spėjai ne tik atsiimti atestatą, bet ir gauti pirmąjį darbą. Kaip taip puikiai viskas pavyko?
– Ko gero, pagrindinė mano sėkmės priežastis yra sąlyginai anksti atrasta aistra programuoti. Nemažai daliai žmonių iki pat gyvenimo galo nepavyksta surasti mėgstamos srities, man šiuo atveju pasisekė. Visa kita ateina savaime: atsiradus norui, atsiranda ir laiko – žmogaus amžius nesvarbus. Įdėjau papildomo darbo, susiklostė palankios aplinkybės – tiek ir tereikia.
– Tavo egzamino rezultatai taip pat kelia susižavėjimą, ypač gautas šimtukas už matematikos egzaminą. Kokia Tavo sėkmės paslaptis, kaip pavyko pasiekti tokį aukštą įvertinimą iš tiek daug diskusijų sukėlusio egzamino?
– Jokios paslapties nėra – tereikia pradėti mokytis atėjus į mokyklą pirmoje klasėje, o ne likus savaitei prieš egzaminus. Žinoma, gauti aukščiausius įvertinimus iš egzaminų vis tiek reikia pasistengti, tačiau nuoširdžiai skiriant po truputį laisvo laiko (valandą ar dvi per dieną) mokslui kiekvieną dieną pilnai užtenka. Mano asmeniniai egzaminų rezultatai: matematika – 100, anglų kalba – 96, informatika – 91, fizika – 89, lietuvių kalba – 78.
– Nors dar mokeisi mokykloje, tačiau taip pat būdamas dvyliktoje klasėje įstojai mokytis į nemokamą „Sourcery“ akademiją, skirtą programuotojams. Kaip sekėsi derinti pamokas ir šią akademiją? Kaip sekėsi akademijoje, kas buvo sunkiausia, o kas paliko didžiausią įspūdį?
– Derinti akademiją ir mokyklą nebuvo labai sudėtinga. Kadangi nuoširdžiau dėjau pastangų mokslui gimnazijoje, jau prasidėjus akademijai jaučiausi daugmaž pasiruošęs egzaminams, o pamokų ir paskaitų grafikai beveik nesikirto. Be to, esant norui visada atsiranda ir laiko.
Akademijoje sekėsi visai neblogai. Sunkiausia buvo išmokti visai naujas technologijas ir jas iškart naudoti projekte. Viskas vyko ganėtinai greitu tempu, tačiau vis tiek nebuvo per didelio spaudimo. Įdomiausia, ko gero, buvo pamatyti kaip išties verda gyvenimas komandoje, kokie metodai naudojami (akademijoje mus supažindino su Agile metodika, kuri naudojama ir pačiame „Devbridge“). Didžiausią įspūdį paliko supratimas, kiek darbo ir pastangų yra investuojama į akademijos dalyvius – mums buvo suteikiamos visos sąlygos tobulėti. Paskaitos, praktika ir gera nuotaika – ko galima norėti daugiau?
– Po šios akademijos darbą gauna tik patys gabiausi. Ar nustebai, kai gavai darbo pasiūlymą iš įmonės?
– Išties buvau gan stipriai nustebintas – žinojau, kad pasiūlymą gauna tik keletas, o akademija buvo pilna talentingų programuotojų. Be to, galvojau, kad nepatrauklus įmonei pasirodys mano amžius – vis dėlto, juk ką tik baigiau mokyklą.
– Kur planuoji studijuoti ir kaip bandysi derinti studijas ir darbą IT įmonėje?
– Planuoju studijuoti programų sistemas KTU. Dabar dirbu pilnu etatu ir tikiuosi, kad per du vasaros mėnesius pilnai priprasiu prie darbo. Prasidėjus studijoms planuoju susimažinti etatą iki šešių, o jei reikės – keturių darbo valandų per dieną.
– Daugelis Tavo amžiaus jaunuolių, ypač gerai pabaigę mokyklas, išvyksta studijuoti svetur. Ar buvo tokių pasvarstymų? Kas lėmė, kad nusprendei likti Lietuvoje?
– Iš pradžių ir man norėjosi studijuoti užsienyje – visiems po mokyklos kyla noras tapti savarankiškiems ir nepriklausomiems. Vis dėlto šiuos norus atbaidė didelės išlaidos, reikalingos studijuojant užsienyje, ir siūlomas patogumas liekant Lietuvoje. Be to, ar tikrai taip svarbu, kur žmogus įgyja aukštąjį išsilavinimą? Visgi universitetas neparuošia gyvenimui ir tikram darbui, viskas priklauso nuo paties žmogaus įdėtų pastangų.
– Esi jauniausias darbuotojas įmonės istorijoje, kaip Tave priėmė komanda? Kaip sekasi pratintis naujas pareigas, susibendrauti su komandos nariais?
– Komanda priėmė labai maloniai. Jau nuo pirmos dienos nesijaučiau svetimas – visi kalbino, skyrė laiko pagelbėti, jei prireikdavo. Mano užduotys darbe būna įvairios, tačiau atitenkančios atsakomybės dar labai nedidelės, daugiausia tenka tiesiog analizuoti kodą ir mokytis. Iš manęs kolegos tikisi, kad išmoksiu reikiamą medžiagą, suprasiu kaip veikia projekto programinis kodas ir priprasiu prie darbo eigos. Ko gero, neturiu įdomiausio užsiėmimo darbe, tačiau viskas, kas nauja – jau įdomu. Man patinka būti nuolatiniame žinių sraute, nes tokiu būdu kasdienybė tampa įvairi. Naujos mano pareigos nebus lengvos, tačiau priprasti nėra labai sudėtinga dėl pasiruošimo „Sourcery“ akademijoje. Akademija yra tarsi supaprastinta tikro darbo versija, todėl įgyta praktika ir žinios ženkliai padėjo.
– O koks yra Tavo laisvalaikis, kaip atsipalaiduoji?
– Laisvalaikiu dažnai žaidžiu kompiuterinius, stalo žaidimus, mano mėgstamiausi – strateginiai, be to mėgstu ir tokias sporto šakas kaip krepšinis, futbolas ar stalo tenisas. Ko gero, mėgstamiausias hobis – šachmatai, kuris ironiškai man niekad neleidžia pabėgti nuo „protinių veiklų“.
Du kartus iš eilės esu tapęs Lietuvos greitųjų šachmatų čempionu iki 16 metų. Vieną kartą tapau Lietuvos žaibo šachmatų čempionu iki 18 metų. Daug kartų užėmęs antrą ir trečią vietas Lietuvos čempionatuose savo amžiaus grupėje. Vieną kartą užėmiau ir Lietuvos klasikinių šachmatų iki 20 metų trečiąją vietą.
Tad nuo mažų dienų buvau susidomėjęs veiklomis, kurios vertė mane mąstyti: žaidžiau šachmatais, eidavau į matematikos olimpiadas. Be to, kompiuteriai man atrodė kaip neįtikėtinas išradimas – norėjau sužinoti kaip jie veikia. Susidomėjimas kompiuteriais ir protiniais iššūkiais natūraliai patraukė mane link programavimo.
– Ką norėtum pasiekti IT srityje ir kokia Tavo profesinė arba net viso gyvenimo svajonė?
– IT srityje norėčiau pasiekti tokį lygį, kada nebeegzistuoja klausimas, kurio nesupranti. Noriu būti žmogus, kuriuo galima pasitikėti atlikti bet kokią užduotį. Mano svajonė, nors tolima ir abstrakti, yra įkurti savo kompaniją IT srityje.
