13 cm aukščio indas buvo iš dalies palaidotas minkštose nuosėdose, susidariusiose per liūčių sezoną, kuris paprastai užtvindo visą urvą.
„Išorėje jis yra rausvas, o viduje – juodos spalvos dryžį, iš dalies padengtas kalcio karbonatais. Atrodo, kad puošyba suteikia fitomorfinį vaizdą, panašų į moliūgą“, – sako archeologas Antonio Reyesas Aboundsas.
Indas datuojamas vėlyvuoju ikiklasikiniu laikotarpiu (300 m.pr.m.e. – 250 m.) – ir nors jame neišlikę jokių pėdsakų, archeologai mano, kad jis buvo naudojamas gerti šokoladui.
Majų šokoladas buvo vartojamas kaip karštas skystas gėrimas, pagamintas iš skrudintų kakavos sėklų pastos, aitriųjų paprikų ir kukurūzų miltų. Toks mišinys kelis kartus būdavo perpilamas iš vieno indo į kitą, kol susidarydavo tirštos putos.
Gėrimas buvo vartojamas per oficialias ceremonijas ir religinius ritualus, kaip atnašavimas per laidotuves, auka ir medicininiais tikslais.
Komanda planuoja sugrįžti į urvą sausuoju metų laiku, kad atliktų sistemingą tyrimą ir patikrintų, ar urve nėra kitų artefaktų, rodančių, ar šokolado tipo indas tikrai buvo naudojamas aukojime, o ne tiesiog atsitiktinis radinys, kurį į urvą nuplovė lietaus vanduo.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
