Naujoje režisieriaus, renginių organizatoriaus ir agentūros „Rekūrai“ vadovo Aurimo Kamantausko tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ dalyvavę broliai Mikailos teigia, kad vis didėjantį žmonių veikimą skaitmeninėje erdvėje bei augantį susidomėjimą skaitmeninėmis daiktų alternatyvomis paskatino COVID-19 pandemija ir vis didėjantis tvarumo siekis – žmonėms vis mažiau reikia fizinių daiktų. Visą A. Kamantausko pokalbį su Eimučiu ir Vytautu Mikailomis apie madą, kūrybą sparčiai kintančiame pasaulyje bei renginius (kaip jie keisis ir atrodys ateityje) galite išgirsti ir pamatyti čia:
„Fizinė mada yra antra pasaulyje pagal taršą iškart po naftos industrijos“, – sako Vytautas Mikaila ir prisimena įdomią įžvalgą, jog šiuo metu sustojus visiems drabužių gaminimo fabrikams, jau pagamintos produkcijos žmonijai užtektų dar maždaug 20 metų. „Skaitmeninė mada yra net 98 proc. tvaresnė nei ta, kurią esame įpratę vartoti“, – sako Vytautas.
Broliai pripažįsta, kad šiuolaikinei madai vis svarbesnis tampa ir socialinis aspektas, tad savo prekės ženklą jo kūrėjai nusprendė susieti su konkrečia socialine veikla.
Eimučiui sergant epilepsija, broliai patyrė, kad ne tik Lietuvoje, bet apskritai pasaulyje trūksta visuomenei lengvai suprantamos informacijos apie šią ligą, o ja sergantieji yra neretai stigmatizuojami, jiems sunku įsitvirtinti darbo rinkoje ar tiesiog gyventi visavertį gyvenimą.
„Yra beprotiškai daug stigmų ir stereotipų įvairiose šalyse, pradedant nuo to, kad epilepsija sergantis žmogus nėra užtikrintas pačiu savimi, yra praradęs meilę sau. Epilepsija sergantys žmonės nėra įsitraukę į bendruomenes. Galbūt ir esamos bendruomenės nėra palietusios tiek daug socialinių aspektų, kad suburtų žmones. Sergant epilepsija atsiranda vienišumas ir nemeilė sau“, – sudėtingą su liga susidūrusio žmogaus realybę apibūdina Vytautas.
Būtent dėl šios priežasties broliai įkūrė epilepsijos suvokimo labdaros ir paramos fondą „Epilepsy Aliens“, kurio veikla yra neatsiejama nuo FULL OF M.E. prekės ženklo. Taip skaitmenizuotos mados kūrėjai siekia atliepti dar ir šią nišinę – epilepsijos – socialinę problemą, aktualią visame pasaulyje, A. Kamantausko tinklalaidėje „Kamantinėjimai“ pasakojo patys menininkai. Artimiausiuose Eimučio ir Vytauto planuose – mokslinės informacijos apie epilepsiją populiarinimas bei asmeninė parama epilepsija sergantiesiems, padedant jiems įsitraukti į virtualias bendruomenes ir įsitvirtinti meta visatoje.
Broliai Mikailos sako, kad mados ir kitų kūrybinių produktų skaitmenizacija yra ne tik draugiška gamtai, bet ir naudinga pačiam kūrėjui daugeliu aspektų. „Kūrinio suskaitmeninimas tarsi apverčia gamybos grandinę. Kūrėjas sukuria ir meta visatoje parduoda savo kūrinio skaitmeninę formą bei įsipareigoja fizinį kūrinį pristatyti, pavyzdžiui, po kelių mėnesių, ir jau žino, kokio paklausumo bus jo prekė. Jis tai gali padaryti prieš investuodamas didžiulį kiekį pinigų, tarsi iš anksto pasitikrindamas savo rinką, pirkėją“, – teigia kūrėjai.
Broliai pripažįsta, kad, nors ir skamba paprastai, tačiau kūrybos pardavimas meta visatoje – taip vadinamoje naujos kartos 3D erdvėje, jungiančioje skaitmeninį ir virtualųjį pasaulius – nėra lengvas procesas. Reikia daug pastangų buriant auditoriją, atliepiant jos poreikius ar problemas jai priimtinu būdu, įtraukiant ją į kūrybinį procesą.
„Dar viena didžiulė skaitmeninių kūrybos produktų pardavimų vertė meta visatoje yra ta, kad net ir kūrinio perpardavimo atveju, tam tikras procentas nuo perpardavimo sumos atitenka kūrėjui ir kūrėjas toliau gauna pelną nuo savo kūrinio“, – pabrėžia V. Mikaila.
E. Mikaila papildo, kad pardavimų rinka meta visatoje šiuo metu dar tik kuriasi ir todėl išgyvena savotišką „laukinių Vakarų“ periodą. Dar tik kuriasi sistema, kaip prekyba meta visatoje turėtų vykti ilgaamžėje perspektyvoje, tvariu būdu.
„97 proc. be realios vertės kuriamų projektų per ateinančius penkerius metus tiesiog žlugs, nes jie nėra vertingi bendruomenėms, nėra ilgaamžiai. Mes su meta visatoje egzistuojančiais produktais ir trečiosios kartos internetu esame tame pačiame laikotarpyje, kuriame buvome 1998-aisiais su pirmosios kartos internetu. 2000 m. įvyko burbulo sprogimas, tam tikra ekonominė korekcija, kurios metu dalis projektų žlugo, o tie projektai, kurie kūrė vertę, pvz., „Microsoft“, „Google“, išliko“, – trečiosios kartos interneto perspektyvomis laidoje „Kamantinėjimai“ dalijosi V. Mikaila.
Tinklalaidės kūrėjui A.Kamantauskui išreiškus susirūpinimą, kur žmoniją gali nuvesti ši kūrybos produktų ir kūrybinių erdvių skaitmenizacija, V. Mikaila tvirtino, jog nepuolant į kraštutinumus, skaitmenizacija gali duoti labai daug naudos ir kūrėjams, ir jų kūrybos vartotojams. „Skaitmeniniai kūrybos produktai iki begalybės išplečia kūrėjų fantaziją, nes skaitmeninė kūryba gali laužyti fizikos dėsnius, o tai vartotojams dovanoja naujų potyrių“, – įsitikinęs kūrėjas.
Prie pokalbio prisijungęs pirmojo Europoje NFThono, birželio pradžioje vykusio Kaune, iniciatorius, skaitmeninės kūrybos atstovas Gleb Divov pažymėjo, kad, net ir būdamos labai įdomios vartotojui, skaitmeninės technologijos niekada neatstos gyvo bendravimo. Prieš kelerius metus G. Divov atliko eksperimentą, kurio dalyviai galėjo rinktis darbo pokalbio interviu su gyvu atrankų specialistu arba su dirbtiniu intelektu. Eksperimentas parodė, kad žmonės visada renkasi gyvą bendravimą, jei tik gali rinktis. Jam pritaria ir skaitmeninės mados kūrėjai broliai Mikailos.
„Mada jau seniai nėra vien rūbas, svarbi istorija, kuri yra po rūbu, o istoriją padeda lengviau papasakoti skaitmeniniai formatai. Dėl to mada linksta link skaitmenizacijos, o ir pati rinka reikalauja tvarių sprendimų. Pokytis bus natūralus. Ar tai prasidės nuo masinės auditorijos, ar nuo didžiųjų pasaulinių prekės ženklų – tik laiko klausimas, tačiau gyvas žmonių bendravimas neišnyks“, – sako skaitmenizuotos mados kūrėjas V. Mikaila.
Tinklalaidėje „Kamantinėjimai. Apie kūrėjus ir veikėjus“ pristatomi pokalbiai su įdomiais, daug pasiekusiais ar savitu požiūriu išsiskiriančiais žmonėmis iš įvairių sričių – renginių ir įvairių įvykių kūrėjais ir veikėjais. „Youtube“ ir „Spotify“ transliuojamą laidą kuria režisierius ir renginių organizavimo įmonės „Rekūrai“ vadovas A.Kamantauskas.
