Figūrėlė datuojama VIII-V a.pr.m.e – geležies amžiaus laikais. Ji rasta netoli Halštato laikotarpio gyvenvietės Unkenbacho žemumoje.
Halštato kultūra buvo vėlyvojo bronzos ir ankstyvojo geležies amžių vyraujanti Vakarų ir Vidurio Europos kultūra, pavadinta pagal jos tipinę gyvenvietę Halštatą – kaimą prie ežero Austrijos Zalckamerguto vietovėje į pietryčius nuo Zalcburgo.
Radinys buvo aptiktas vykdant Mönchstockheimo aplinkkelio tiesimo darbus – archeologai vykdė kasinėjimus nedideliame griovyje ir aptiko molinę figūrėlę, stiklo gabalėlius, keramikos dirbinius, kaulinius įrankius ir molinį antspaudą.
Mokslininkai mano, kad keramikiniai artefaktai buvo sąmoningai padėti į griovį kaip aukos. Tyrimai keramiką datuoja VIII-VI a.pr.m.e., kas atitinka Halštato laikotarpį.
Molinė figūrėlė yra tik 19 cm aukščio, jai trūksta kojų ir priekinio viršutinės kūno dalies paviršiaus. Kiekvienoje galvos pusėje nuo smakro iki akių linijos yra po penkias skylutes, galbūt vaizduojančias metaliniais žiedais puoštą gaubtą.
Bavarijos valstybinio paminklų apsaugos biuro tyrėjai mano, kad vietiniai gyventojai figūrėlę galėjo garbinti kaip vandens deivę, o įdubą laikyti šventa vieta, skirta aukoti ritualines aukas. Bet kuriuo atveju figūrėlė veikė kaip kulto objektas, stipriai susijęs su vandeniu.
„Panašios iš molio pagamintos figūrėlės žinomos ir vakariniame Juodosios jūros regione, jos datuojamos V tūkstantmečiu prieš mūsų erą. Tačiau kiti mūsų radiniai rodo, kad figūrėlė yra daug „jaunesnė“. Visa tai palieka daug erdvės ateities interpretacijoms“, – sako Bavarijos valstybinio paminklų apsaugos biuro mokslininkė, dr. Stefanie Berg.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
