Karalystės centras buvo Čan-Čanas – didelis mūrinis miestas, užėmęs 20 kvadratinių kilometrų plotą.
Tai buvo vienas didžiausių ikikolumbinių miestų Pietų Amerikoje. Vietovės pavadinimas tikriausiai kilęs iš kvingnamų kalbos žodžio „Jiang“ arba „Chang“, reiškiančio Saulę – tad pažodžiui „Čan-Čan“ ir reikštų „Saulę-Saulę“.
Čan-Čaną sudarė devyni dideli stačiakampiai kompleksai, kuriuose stūksojo piramidinės šventyklos, vandens rezervuarai, kapinės, aikštės, laidojimo platformos, sandėliai ir gyvenamosios patalpos miesto elitui bei karališkajai šeimai.
Į šiaurę nuo pagrindinio komplekso buvo aptikta 47 x 16 cm medinė skulptūra, vaizduojanti karališkųjų neštuvų nešiką, papuoštą septyniomis vertikaliomis spalvotomis juostomis.
Skulptūrėlė pasižymi raudonai nudažytu plokščiu ovaliu veidu su migdolo formos akimis ir buvo dekoruota perlamutrinėmis plokštelėmis, pritvirtintomis juoda derva.
Figūrėlė taip pat turi trikampio formos sijoną, dekoruotą mažomis stačiakampėmis juostelėmis ir dėvi trapecijos formos kepuraitę.
Archeologai kol kas negali tiksliai datuoti skulptūros, tačiau jos forma ir meno stilius rodo, kad ji iš ankstyvojo Čimu laikotarpio, tad yra 850–1 470 metų senumo – tad yra viena seniausių skulptūrų, rastų šioje vietovėje.
Tyrėjai taip pat aptiko vėrinį, pagamintą iš nektandrų (Lauraceae šeimos augalas) sėklų ir originalių siūlų likučius – be to, nedidelį juodą maišelį, papuoštą rudais ir baltais siūlais.
„Čimu medžio raižiniai arba skulptūros būdavo stacionarios arba mobilios. Pirmieji tokie radiniai buvo užfiksuoti prie įėjimo į kai kuriuos mūrinius Čan-Čano kompleksus“, – teigia archeologinių tyrimų skyriaus vadovas Arturo Paredes Núñezas.
Parengta pagal „Heritage Daily“.
