Apie tokį perkėlimą nebuvo viešai paskelbta nei Rusijoje, nei Suomijoje.
Nuo gegužės vidurio iš Alakurčio išgabenta daugiau kaip šimtas transporto priemonių ar kitos įrangos vienetų, tarp jų – dešimtys šarvuotų transporterių. Transporto priemonių skaičius atitinka bataliono apimtį.
Tai reiškia, kad vienu metu bazę paliko mažiausiai trečdalis ar net beveik pusė iš maždaug 2000 joje buvusių kareivių.
Labai tikėtina, kad jie traukiniais buvo išsiųsti į Ukrainą, sako karo ekspertas Marko Eklundas.
Majoras M.Eklundas Rusijos ginkluotąsias pajėgas stebi daugiau kaip 20 metų. Naujienų šaltinio yle.fi prašymu jis išanalizavo palydovines nuotraukas.
Alakurčio brigados įtraukimas į karą Ukrainoje yra ženklas, kad Rusija meta naujus kareivius į frontą, sako M.Eklundas. Tačiau Rusija nenori atvirai kalbėti apie kareivių siuntimą į karą.
Alakurčio brigada Suomijai yra aktualiausias Rusijos dalinys, nes ji yra labai arti Suomijos sienos, o čia dislokuoti kareiviai specializuojasi kovoti arktinėmis sąlygomis.
Alakurtyje veikiantis dalinys vadinamas 80-ąja arktine motorizuota pėstininkų brigada. Paprastai brigadą sudaro apie 4000 karių – tačiau Alakurčio brigada yra perpus mažesnė.
Iš viso Alakurčio štabo sąraše, kurį paskelbė Ukrainos naujienų svetainė, yra apie 2100 karių. Apie 800 iš jų tikriausiai išsiųsti į Ukrainą.
Gegužę „Yle“ paskelbė svarbiausių Rusijos karinių bazių prie Suomijos sienos apžvalgą, parengtą remiantis palydovinėmis nuotraukomis. Tada nebuvo aiškių įrodymų, kad iš Alakurčio į Ukrainą būtų išsiųsta daug kareivių, tačiau vietos žiniasklaida atskleidė, kad Alakurčio kareiviai dalyvavo puolime jau ankstyvuoju karo etapu.
Balandžio pradžioje „Yle“ pranešė, kad kovo pradžioje Charkivo srityje žuvo trys žvalgybos kuopos kariai, atvykę iš Alakurčio garnizono. Tuo metu Rusija įnirtingai bandė užimti antrąjį pagal dydį Ukrainos miestą, ir jos kareiviai kovojo netoli Charkovo priemiesčių.
Tačiau remiantis palydovinėmis nuotraukomis ir viešai prieinama informacija, pavasarį Alakurčio brigada buvo vienintelės sausumos pajėgos Suomijos apylinkėse, kurios į karą Ukrainoje dar nebuvo pasiuntusios kareivių. Tuo pat metu kiti iš Suomijos kaimyninių sričių atsiųsti daliniai pačioje karo pradžioje Ukrainoje patyrė didelių nuostolių.
Be transportinių šarvuočių, iš Alakurčio išgabentoje įrangoje tikriausiai yra ir šarvuotų haubicų „2S1 Gvozdika“ – tačiau M.Eklundo teigimu, to iš turimų palydovinių nuotraukų negalima tiksliai identifikuoti.
Alakurčio brigada neturėjo jokių tankų ar sunkiosios artilerijos.
Artėjant vidurvasariui Murmansko srities darbo birža paskelbė apie 48 laisvas darbo vietas Alakurčio įguloje. Vakansijos apima nuo šunų vedžiotojo iki teisininko, taip pat skelbiama ir 21 šaulio pozicija.
Kareiviams žadamas 31 500 rublių (maždaug 550 eurų) per mėnesį, atlyginimas. Teigiama, kad tarnyba vyks Alakurtyje, o apie galimą komandiruotę į Ukrainą neužsimenama. Didžiausias atlyginimas siūlomas kandidatams į medikus ir jaunesniuosius specialistus – žadama apie 700 eurų per mėnesį.
Analitikai mano, kad tokie skelbimai reiškia, jog ieškoma žmonių, kurie pakeistų išvykusius arba stiprinant darbuotojų bazę. Taip pat gali būti, kad verbavimas naudojamas siekiant padengti karo nuostolius.
Parengta pagal yle.fi
