Dažniausiai į gydytojus nuotoliniu būdu kreipiamasi norint aptarti tyrimų rezultatus, prasitęsti vaistų receptus ar dėl kitų smulkių sveikatos sutrikimų.
Gyventojai neišeidami iš namų taip pat užsirašo tapti klinikos pacientais ar registruojasi tyrimams.
Bene didžiausią pokytį padidėjusiems pacientų srautams nuotoliu padarė išmanieji tapatybės patvirtinimo įrankiai.
Anot virš 27 tūkst. pacientų turinčios gydymo įstaigos „Medicinos namai“ medikės, be abejo, yra išimčių, kuomet reikalingos kontaktinės paslaugos, pavyzdžiui, esant tam tikrai simptomatikai, prireikus atlikti kraujo tyrimus, vakcinaciją ar kitas papildomas procedūras. Tačiau net ir po jų apie rezultatus gyventojai su gydytojais gali konsultuotis nuotoliu, jiems nereikia dar kartą vykti į kliniką.
Prieš dvejus metus turėjusi mažai galimybių pacientus konsultuoti per atstumą, šiuo metu įstaiga jau kas trečią konsultaciją vykdo nuotoliu.
Kaip neatskleisti jautrių pacientų duomenų?
Anot informacinių technologijų įmonės „SoftDent“ atstovės, „Foxus“ informacinės sistemos projekto vadovės Neringos Maceinienės, rinkoje atsirado technologinių naujovių, o sveikatos priežiūros įstaigose įsitvirtino išmanieji tapatybės patvirtinimo įrankiai.
„Pastebėjome, jog nuo pandemijos pradžios vis daugiau privataus sektoriaus klinikų skaitmenizuojasi, pereina prie informacinių sistemų, kuriose integruoti saugūs elektroniniai asmens tapatybės patvirtinimo sprendimai, tokie kaip „Smart-ID“ ir mobilusis parašas. Šie įrankiai leidžia identifikuoti pacientus aukščiausius saugumo standartus atitinkančiomis technologijomis ir tinkamai pasirūpinti asmens duomenų saugumu. Tai ypač svarbu medicinos įstaigoms, kurių prioritetas – užtikrinti, kad jautrūs duomenys būtų prieinami tik savo tapatybę patvirtinusiems pacientams“, – sako N.Maceinienė.
„Smart-ID“ ir mobiliojo parašo paslaugas teikiančios bendrovės „SK ID Solutions“ verslo vadovas Lietuvoje Viktoras Kamarevcevas sako, jog skaitmenizuoti sprendimai ne tik palengvina registravimosi procesą, bet ir padaro jį saugesniu: „Registracija pas gydytojus skambučiu nėra pats efektyviausias būdas. Ir ne tik todėl, kad tenka laukti, kol registratorė galės aptarnauti. Pasitaiko atvejų, kuomet pacientas autentifikuojamas netiksliai, pavardė įrašoma neteisingai ir panašiai. Tuomet gali kilti dar daugiau nesklandumų – atskleidžiami kitų gyventojų asmens duomenys, kita jautri informacija.“
Anot bendrovės atstovo, gydymo įstaigoms, dirbančioms su ypač jautriais pacientų asmeniniais duomenimis, svarbu imtis atitinkamų priemonių.
„Nesvarbu, ar konsultuojama nuotoliniu būdu, ar pacientui leidžiama prisijungti prie savo elektroninės paskyros, išmaniosios tapatybės patvirtinimo priemonės, atitinkančios aukščiausius saugumo reikalavimus bei užtikrinančios duomenų tikslumą, turėtų būti kiekvienos gydymo įstaigos prioritetų sąrašo viršuje“, – akcentuoja V.Kamarevcevas.
Šiandien informacinę sistemą, leidžiančią medicinos įstaigoms kaupti, sisteminti ir analizuoti medicininius duomenis, naudoja daugiau nei 400 Lietuvos gydymo įstaigų.
Pusė jų savo pacientams suteikia galimybę registruotis vizitui pas sveikatos priežiūros specialistus elektroniniu būdu.
