Tačiau būtent toks radinys praėjusiais metais buvo aptiktas Galilėjoje – teritorijoje, apimančioje šiaurės Izraelį ir pietų Libaną. Kasinėdami UNESCO pasaulio paveldo objektą Beit She'arim nekropolį, archeologai rado 1800 metų senumo kapą žymintį ženklą. Jis buvo skirtas atsivertėliui žydui Jacobui.
„Prozelitas Iokobos [Jacobas] prisiekia, kad visi, kurie atvers šį kapą, bus prakeikti“, – rašoma ant ženklo. Pasak tekstą išvertusio Tel Avivo universiteto profesoriaus Jonathano Price'o, užrašas „keistas“, parašytas paties Jokūbo savita graikų kalba. „Matyt, taip jis kalbėjo“, – teigia profesorius.
Akmens plokštėje išdėstytos aštuonios eilutės, žinutė baigiama žodžiais: „Yaakovas Ha'Geras prisiekia prakeikti kiekvieną, atvėrusį šį kapą, dėl to niekas nedrįs jo atverti. 60 metų“. Prierašas „60 metų“ parašytas kitu raštu, tad manoma, kad jį įrašė kažkas kitas ir galbūt tai susiję su jo amžiumi.
Tai pirmasis šioje vietoje rastas kapavietę žymintis ženklas – jis aiškiai patvirtina, kad palaidotasis buvo atsivertęs į judaizmą.
Šis atradimas buvo pristatytas Šiaurės konferencijoje, kurią birželio 1 d. kartu surengė Haifos universitetas ir Izraelio antikvarinių vertybių valdybos (IAA) Šiaurės regionas.
Pasirodo, jog žinutė užrašyta ne krauju, o raudonais dažais, tačiau vis tiek atrodo bauginančiai. Tai vienas iš dviejų užrašų, aptiktų Beit She'arim vietovėje per pastaruosius 65 metus, ir vienintelis kapą žymintis ženklas iš daugiau nei 300 rastų šioje vietovėje, kuriame palaidotasis įvardijamas kaip atsivertėlis.
„Užrašas yra iš vėlyvojo Romos arba ankstyvojo Bizantijos laikotarpio, kaip tik tuo metu krikščionybė sustiprėjo. O čia matome įrodymą, kad net ir tuo laikotarpiu buvo žmonių, pasirinkusių prisijungti prie žydų tautos“, – sakė Zinmano archeologijos instituto ir Haifos universiteto Archeologijos mokyklos profesorius Adi Erlichas, jis vadovauja kasinėjimams Beit She'arim vietovėje.
Anot J. Price'o, žinoma tai, kad Yaakovas Ha'Geras (taip hebrajiškai skambėtų jo vardas) buvo „visiškai atsivertęs“ į judaizmą, nes kapą žyminčiame ženkle pavartotas graikiškas žodis „prozelitas“.
Nors žinome kai kurias asmenines jo gyvenimo detales, visgi apie Jacobą nežinome kai kurių stebėtinai esminių dalykų – ir galbūt niekada jų nesužinosime.
„Beit She'arim – garsi tarptautinė žydų iš visų rytų laidojimo vieta“, – pasakojo J. Price'as. Dėl to iš esmės neįmanoma sužinoti, iš kur Jacobas buvo kilęs – nebent, pasak profesoriaus, „būtų įmanoma rasti jo dienoraštį“, o to padaryti nepavyks.
Turbūt keisčiausia tai, kad net nežinome, kur palaidotasis yra dabar. Kapą žymintis ženklas buvo rastas ne prie Jacobo kapo, o atremtas į sieną anksčiau neatrastame urve.
Tiksliau, neatrastame archeologų. Anot J. Price'o, netikėtoje vietoje kapą žymintis ženklas beveik neabejotinai atsidūrė dėl kapų plėšikų. Todėl mažai tikėtina, kad ateityje Jacobo kapas bus atrastas.
Kitaip tariant – kasinėtojai, būkite atsargūs, nes galbūt kitas atrastas kapas bus tas, kuriame palaidotas Jacobas. O dabar jau visi žinome, kaip jis nenori, kad jo kapas kada nors būtų aptiktas.
Parengta pagal „IFL Science“.
