Bet kur palaidotas šis lyderis? Ar jis turi monumentalią kapavietę, panašią į senovės Egipto faraonams pastatytas piramides, ar mauzoliejų su terakotiniais kariais – tokį, koks buvo pastatytas pirmajam Kinijos imperatoriui Qin?
Trumpas atsakymas būtų toks: Čingischano kapo vieta nežinoma ir vargu ar artimiausiu metu bus rasta. Be to, kai kurie Mongolijos gyventojai galbūt norėtų, kad ji niekada nebūtų rasta – nes kai kurie žmonės dar ir šiandien apie Čingischaną kalba su beveik religine pagarba, sako ekspertai.
Kad ir kur būtų kapas, „Mongolijos gyventojams jis yra labai svarbus ir turi beveik religinį atspalvį“, – teigia Jeilio universiteto antropologijos docentas Williamas Honeychurchas. Jis atsisakė spėlioti, kur galėtų būti kapavietė.
Viena iš galimybių yra ta, kad Čingischanas buvo palaidotas rytinėje Mongolijoje, kur ir gimė. „Manau, kad kapavietė yra kalnuose Chentėjaus aimake (provincijoje)“, – nurodo Pensilvanijos universiteto muziejaus Rytų Azijos meno profesorė Nancy Steinhardt. Ji taip pat nemano, kad artimiausiu metu kapas bus surastas.
Šiuolaikiniai šaltiniai beveik nieko nenurodo apie tai, kur yra Čingischano kapavietė ir kaip ji atrodo. „Nėra jokių istorinių ar archeologinių duomenų, kuriuose būtų aprašyta šios kapavietės fizinė išvaizda“, – 2014 m. žurnale „PLOS One“ paskelbtame tyrime rašė tyrėjų grupė. Ieškodami kapavietės, tyrėjai naudojo palydovines nuotraukas, ir tai leido aptikti įvairių archeologinių pėdsakų – bet ne Čingischano kapavietę.
„Slaptojoje mongolų istorijoje“ – anonimiškai parašytame mongolų veikale, kuris datuojamas praėjus jau kuriam laikui po Čingischano mirties – jo kapavietė neminima. Jame tik rašoma, kad 1227 m. jis „įžengė į dangų“.
Tačiau tekste rašoma, kad Čingischanui labai imponavo Burchan Chaldunas – šventas kalnas Chentėjaus provincijoje. Tekste rašoma, kad ankstyvuoju savo gyvenimo laikotarpiu Čingischanas pasinaudojo kalno topografija, kad pabėgtų nuo jį persekiojusių priešų. Tekste cituojami Čingischano žodžiai: „Kiekvieną rytą aukosiu Burchan Chaldunui, kiekvieną dieną jam melsiuos: mano palikuonys tai prisimins ir darys taip pat!“ Dėl Čingischano prisirišimo prie šio kalno kilo klausimų, ar jis buvo jame ir palaidotas – tačiau kapas iki šiol nerastas.
Kai sulaukęs maždaug 67 metų Čingischanas mirė, jis su savo armija vykdė kampaniją prieš tangutų genčių sąjungą dabartinėje šiaurės vakarų Kinijoje – todėl galėjo būti sunku pargabenti jo kūną į Mongoliją, knygoje „Genghis Khan: The Man Who Conquered the World“ rašo istorikas Frankas McLynnas. Karvedys galėjo būti apie 500 km nuo dabartinės Mongolijos sienos. Tuo metu mongolai turbūt neturėjo žinių apie balzamavimo techniką ir galėjo būti priversti palaidoti Čingischaną kitoje vietoje, nes negalėjo pargabenti jo kūno į Mongoliją, kol šis nesuiro, teigia istorikas. Gali būti, kad Čingischano palaikai ir kapas yra Ordos regione šiaurės vakarų Kinijoje, rašo jis.
Venecijos keliautojas Marco Polo, gyvenęs 1254–1324 m. ir Kinijoje praleidęs apie 17 metų, knygoje „Marco Polo kelionės“ teigė, kad 20 000 žmonių, žinojusių apie kapavietės vietą, buvo nužudyti, siekiant išsaugoti jos paslaptį. M.Polo pasakojimus knygoje užrašė rašytojas Rustichello da Pisa, o knyga buvo išleista apie 1300 m.
Nors M.Polo teiginiai buvo kartojami pasakojimuose apie Čingischaną, italas rašė praėjus keliems dešimtmečiams po Čingischano mirties. Be to, šiuolaikiniai istorikai diskutuoja dėl daugelio kitų M.Polo teiginių tikslumo – pavyzdžiui, kad Čingischano anūkas Kublajus Chanas paskyrė M.Polo mongolų pareigūnu. Taigi, nėra žinoma, ar Polo pasakojimas apie Čingischano kapą yra teisingas.
Parengta pagal „Live Science“.
