12 val. 20 min. – tokiu metu portalo žiniomis buvo padarytas paskutinis privatus skambutis, jį atliko portalo lrytas.lt žurnalistas. Po šio skambučio sekė dar vienas, kuriuo taksofonus prižiūrėjusios įmonės „Telia“ technologijų vadovas Andrius Šemeškevičius iškvietė techninį darbuotoją, kuris 12 val. 30 min. žurnalistams jau pozavo su išmontuotu taksofono aparatu rankose.
Vyresnieji skaitytojai turėtų dar prisiminti monetinius (ar ir vėliau žetoninius) taksofonus, kurie buvo plačiai naudojami sovietmečiu, ir kuriais skambučio minutė vietiniu numeriu kainuodavo 2 kapeikas, o tarpmiestiniu – 15 kapeikų (vėliau – 20 centų)
Tačiau kaip renginio metu kalbėjo „Telia“ atstovai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir artėjant 1993 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizitui, taksofonus suskubta keisti – viena iš priežasčių buvo ir tai, kad buvo tikimasi tarptautinių maldininkų antplūdžio, o mobilusis ryšys Lietuvoje dar neveikė (šio pradžia laikoma 1995 m. kovo 16 d.). Tad artėjant šiam vizitui, seni sovietiniai monetiniai taksofonai buvo pradėti keisti itališkais korteliniais „Urmet“.
„Nusipirkus magnetinę kortelę, kurią sudarė 25, 50, 100 ir 200 televienetų, buvo galima naudotis tarpmiestinėmis ir tarptautinėmis paslaugomis, nemokamai paskambinti specialiųjų tarnybų telefonų numeriais. Šį etapą mini ir simbolinė tuometinio „Lietuvos telekomo“ magnetinė kortelė su Jono Pauliaus II atvaizdu, skirta jo vizitui šalyje atminti. Dėl savo populiarumo magnetinės kortelės netruko tapti ir puikia rinkodarine priemone – ant jų atsirasdavo didžiausių Lietuvos įmonių reklamos“, – įmonės pranešime spaudai cituojamas A.Šemeškevičius.
Dar vėliau, apie 1997 m. buvo pradėti montuoti taksofonai su lustinėmis kortelėmis, o 2000 m. taksofonų skaičius Lietuvoje pasiekė savo maksimumą – šalyje veikė 7500 viešųjų telefono aparatų.
Tiesa, kai kur iki 1999 m. balandžio Lietuvoje vis kai kur dar veikė ir seni sovietiniai monetiniai taksofonai. Iš likusių įrašų galima suprasti, kad skambutis (greičiausiai tarpmiestinis) jais kainuodavo 20 centų.
Technologinės įdomybės
Kur tik yra technologijos, ten visada atsiras ir norinčių jas „nuhakinti“ – priversti veikti taip, kaip pagal pirminį planą nenumatyta.
Akylesni taksofonų vartotojai gal yra pastebėję vieną įdomią detalę – nuo 1998 m. daugelyje „Lietuvos telekomo“ prižiūrimų taksofonų laidai imti dengti metaline apsauga, tam tikru loveliu. Tai nutiko po įdomaus atvejo – vienas praktiką televizijoje atliekantis žurnalistas „Lietuvos Telekomo“ atstovui pademonstravo būdą, kaip „nuhakinti“ taksofoną: pačiam telekomunikacijų įmonės atstovui stovint šalia, žurnalistas žiebtuvėliu nudegino taksofono laido izoliaciją, moneta užtrumpino laidus ir nemokamai paskambino tam pačiam „Telekomo“ atstovui į mobilųjį telefoną.
Žurnalisto teigimu teigimu, šitą triuką jis išmoko iš tame pačiame bendrabutyje gyvenusių čečėnų, kurie taip su gimtąja Čečėnija kalbėdavosi ištisas valandas.
Vyšnaitė ant torto – andainykštis žurnalistas, atlikęs šį triuką, yra dabartis „Telia“ atstovas spaudai Audrius Stasiulaitis.
Dar viena įdomybė, kuri turėtų sužavėti technologijų mėgėjus – kaip teigia „Telia“ išteklių administratorė Viktorija Peteraitienė, visi šie net ir sąlyginai modernūs „Pulsar“ veikė „Windows 3.6.8“ pagrindu. Ir niekas nepastebėjo, kad pirmąją 2000-ųjų metų metų dieną didelė dalis Lietuvos taksofonų neveikė – taip nutiko dėl vadinamosios Y2K klaidos, kai kompiuterinė sistema neatpažino naujos datos.
Dėl tos pačios priežasties nuo to laiko iki šio paskutinio veikusio taksofono, stovėjusio Vilniaus autobusų stotyje, taksofonų kompiuterinėje sistemoje buvo nustatyta ne originali, o 2029 m. data.
Telekomunikacininkai taip pat pasakojo, kad dauguma skambučių, kuriais dėl mealagingo užminavimo ant kojų būdavo sukeliamos specialiosios tarnybos, buvo atliekami iš taksofonų – ir tokie skambučiai buvo dažniausiai daromi iš kalėjimo. Tai leisdavo nustatyti skambučio vietą, bet kadangi taksofono kortelės savo atskiros identifikacijos neturėdavo, patį skambinusįjį nustatyti buvo sunku ar net ir neįmanoma.
Eros pabaiga
Tačiau kiekviena technologija turi savo pradžią ir pabaigą. Vis labiau plečiantis ir pingant mobiliajam ryšiui, taksofonų paklausa ėmė sparčiai mažėti. Kaip renginyje minėjo „Telia“ reguliuojamų paslaugų vadovė Vida Gobienė, 2017m. jau atsirado 200 taksofonų (t.y. penktadalis), iš kurių per metus taip nė karto ir nebuvo paskambinta, o nuo 2017 m. iki 2021 m. skambučių taksofonais srautas sumažėjo nuo 400 minučių iki 10 minučių per metus (vidutiniškai, iš vieno taksofono).
V. Gobienės teigimu, 2022 m. pradžioje Lietuvoje dar veikė 99 taksofonai – ir štai pirmadienį buvo išmontuotas paskutinis veikęs telefonas – tačiau ne pats paskutinis apskritai. Mat kaip sako V.Peteraitienė, dar vienas – tik jau nebeveikiantis – tebėra vienoje užkrečiamųjų ligų ligoninėje, ir kol nesibaigė COVID-19 pandemija, tol bendrovės technikai neturi galimybės jo išmontuoti.
Taksofonai taip pat dar vis naudojami ir kai kuriose įkalinimo įstaigose, ten jais ir jų teikiamu ryšiu rūpinasi privati įmonė.
Įdomūs faktai apie taksofonus ir telefoniją
- Pirmasis taksofonas pasaulyje buvo įrengtas 1903 m. Jungtinės Karalystės sostinėje Londone. Vos po dešimtmečio, Jau 1913 m. skambučius galėjo atlikti ir į miesto paštą atvykę Vilniaus gyventojai.
- Aktyvių veiksmų, skatinančių ryšio plėtrą Lietuvoje netrūko ir iki pirmųjų taksofonų atsiradimo. 1888 m. Prūsijai priklausiusioje Klaipėdoje atidaryta telefonų stotis-rankinis komutatorius. Po kiek mažiau nei dešimtmečio telefonų stotis su telefoniste atidaryta ir Vilniuje, Šv. Jono ir Didžiosios gatvių kampe, Radvilų rūmuose. Ši stotis tuo metu turėjo 150 abonentų ir 12 darbuotojų. Netrukus telefonų stotys buvo atidarytos ir kituose didžiuosiuose miestuose.
- Daugiausia taksofonų Lietuvoje veikė 2000 m. – tada jų šalyje buvo 7,5 tūkst.
- 2013 m. buvo užsakyta paskutinis 100 tūkst. lustinių kortelių, o taksofonų skaičius šalyje nukrito iki kiek daugiau nei tūkstančio.
- Šių metų pradžioje Lietuvoje dar veikė 99 taksofonai. Pernai šalyje dar buvo 213 taksofonų, 2019 metais – 392 taksofonai, o 2015 metų pradžioje – 1171 taksofonas.
- „Lietuvos telekomas“ teikė ir tokią paslaugą, kai skambučio kaina taksofonu galėdavo būti prisumuojama prie fiksuotojo ryšio sąskaitos (tam reikėdavo sudaryti atskirą sutartį) – bet norint taip paskambinti, vis tiek su savimi reikėjo turėti taksofono kortelę nors su vienu telekreditu. Taip pat veikė paslauga, kai už skambutį mokėjo skambučio gavėjas.
