1995 m. Žemutinėje Saksonijoje, vienoje akmens anglių kasyklų prie Helmšteto (Vokietija), archeologai aptiko pailgą medinį objektą – bene seniausią iki šiol rastą ietį. Prieš gerus 400 tūkst. metų šioje vietovėje gyveno pirmykščiai Homo heidelbergensis rūšies žmonės.
Jie dažniausiai iš eglių kamienų gamino iki 2,5 metro ilgio ietis. Pašalindavo šakas ir žievę, maždaug 10 cm nusmailindavo vieną jos galą, o svorio centrą parinkdavo taip, kad jis būtų arčiau smaigalio, maždaug priekiniame ieties trečdalyje.
Daugelį tūkstantmečių ietis buvo vienintelis ginklas, kuriuo žmonės galėdavo sumedžioti didesnį grobį. Vėliau prie medinio ieties koto pradėta tvirtinti titnaginius, kaulinius ar raginius, galop metalinius ietigalius.
Prieš 20 tūkst. metų atsirado ietisvaidis – medinė lentelė su grioveliu ieties kotui įstatyti ir atrama bukajam ieties galui. Pasitelkęs tokį ietisvaidį, savotišką rankos ilgintuvą, medžiotojas galėdavo ietį nusviesti net 100 m. Vėliau ietisvaidis taip pat patobulėjo – jį sudarė stulpas su išpjova iečiai ir tam tikras svaidymo mechanizmas – ir buvo naudojamas kaip savotiška katapulta.
Prieš 100 tūkst. metų atsirado bola – apie 1,5 metro virvė ar diržas, prie kurio galų pririšami du arba trys akmeniniai rutuliai. Sviestos bolos virvė apsisuka apie taikinį, paprastai medžiojamo paukščio ar žvėrelio kojas.
Prabėgus tūkstantmečiams konstruktoriai dar ištobulino katapultos mechanizmą, kuris leido dideliais nuotoliais svaidyti akmenis. Manoma, kad pirmasis šį ginklą 399 m. pr. Kr. panaudojo Sirakūzų tironas Dionisijas I.
Lietuvoje ietis naudota nuo akmens amžiaus. Geležies amžiuje ietigalius pradėjus gaminti iš geležies ietis tapo pačiu svarbiausiu ginklu. X–XI a. paplitus šarvams ietigalius imta gaminti iš plieno. Apie 1386–1388 m., Jogailos valdymo laikais, nukaltose monetose vaizduojamas raitelis – Lietuvos valdovo ir valstybės simbolis, rankose laikantis ne kalaviją, bet ietį. XV–XVII a. LDK kariai buvo ginkluoti trijų tipų ietimis: trumpomis, vidutinėmis ir ilgomis.
Atsiradus šaunamiesiems ginklams jas imta naudoti vis rečiau, tačiau dar XVIII a. jomis buvo ginkluoti lengvieji raiteliai – ulonai.
Vėliau ieties metimas buvo Lietuvoje mėgstama sporto šaka. 1958 m. spalio 30 d. Birutė Kalėdienė Tbilisyje ietį nusviedė 57 m 49 cm ir pirmoji iš Lietuvos lengvaatlečių pasiekė pasaulio rekordą.
