Vienas to įrodymų – didžiausios bei populiariausios piratinės svetainės Lietuvoje sąsaja su Rusija. Interneto serverių duomenų bazėje esanti informacija atskleidžia, kad žinomiausiam nelegaliam tinklalapiui priklausanti IP adresų sritis yra valdoma būtent iš Maskvos. Tai reiškia, kad pirkdami pavogtus filmus žiūrėti leidžiančius taškus mes potencialiai remiame ne tik piratinių laivų statybą, bet ir Rusijos žudymo mašiną.
Blokavimo pasekmė – piratų rekordai
Dauguma žmonių apie tokią sąsają net nesusimąsto, bet karo Ukrainoje kontekste to toleruoti tiesiog negalima. Nors kalbų apie nelegalaus turinio žalą ir pasipriešinimo piratams būtinybę netrūksta, atliktus veiksmus vis dar galima suskaičiuoti ant pirštų, o vietoje jau pramintų kelių bandoma bristi per brūzgynus.
Įvairiems gynėjams ieškant teorinių atsakymų, kaip išnarplioti piratų numegztą voratinklį, nelegalios svetainės muša rekordus. INAC skaičiavimais vien didžiausias lietuviškas piratines svetaines kasdien aplanko mažiausiai 300 tūkst. žmonių. O kur dar kitos – šiek tiek smulkesnės. Tuo metu į legalias internetines platformas kasdien užsuka vos apie 70 tūkst. asmenų.
Tokia liūdinanti tendencija – vykdomo svetainių blokavimo bei nenutrauktų mokėjimo srautų pasekmė. Būtent tik blokavimo metodo taikymo šiuolaikiniai nelegalių interneto vandenų karaliai ir telaukia. Vos per 20 minučių technologiškai išprusę piratai savo svetainę prikelia dar vienam gyvenimui – sukuria jam naują IP adresą ir net nesvarsto nutraukti kenkėjiškos veiklos. Štai taip dažniausiai Lietuvoje taikomas metodas netenka prasmės.
Butaforinis gynimas
Visgi toli žvalgytis nereikia – užtenka tik pasisukti į Vakarus. Išeitimi tokioje situacijoje galėtų tapti veiksmingi atjungimo nuo mokėjimų sistemų bei pašalinimo iš paieškos sistemos metodai. Nors dalis teisių gynėjų ir pabrėžia, kad tokios procedūros neveikia, rezultatai rodo visai ką kitą.
INAC, bendradarbiaudama su Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK), visiškai susidorojo su net 15 piratinių tinklalapių. Pastarieji neveikia jau daugiau nei pusantro mėnesio. Nepaisant to, LRTK iki pat dabar beveik iš vis negauna prašymų nutraukti mokėjimus piratiniams tinklalapiams iš kitų gynėjų. Realybė yra tokia, kad visas priemones turime, reikia tik noro ir realių veiksmų įgyvendinimo.
Taip pat pasitarnauti gali ir Google paieškos valymas, tinklalapių šalinimo metodas. Kad ši procedūra nėra taikoma atskleidžia žodžių „filmai online“ įrašymas į paieškos sistemą. Pateikę tokią užklausą paieškos viršuje mes išvystame vien nelegalius filmų tinklalapius, pasiekiamus IP adresu, bet ne legalias svetaines.
Tuo metu JAV Google paieška pirmiausia pateikia legalias platformas, o nelegalios yra nustumtos į pogrindį. Tai atskleidžia, kad mes vis dar nepakankamai darbuojamės vakarietiškais metodais, o taikome butaforinį gynimą.
Visuomenės švietimas – nuodai piratams
Net ir egzistuojant tam tikroms gynybos spragoms, interneto piratus gali įveikti visuomenės bei legalių verslų švietimas. Dabar atrodo, kad piratai geriau žino, kaip reikia kurti internetinį verslą. Legalios platformos visą dėmesį sutelkia į marketingą, o piratai – į Google paieškos sistemos reikalavimus.
Esmė labai paprasta – reikalavimus atitinkantys tinklalapiai yra indeksuojami žymiai aukščiau, turi didesnius šansus pasiekti auditorijas. Šiuo metu Lietuvoje populiarių piratinių svetainių našumas ir prisitaikymas prie esamų reikalavimų siekia nuo 80 iki net 100 proc. Tuo metu legalių lietuviškų platformų našumas daugiausiai siekia vos 50 proc., o kai kur vos 7 proc.
Didele grėsme vis labiau tampa ir pačių žmonių požiūris į internete aptinkamą turinį. Socialiniuose tinkluose laisvai plaukiojantys piratai dalinasi nelegaliu turiniu – užmeta masalą, ant kurio ypač lengvai užkimba neretas. INAC skaičiavimais, įvairiose socialiniuose tinkluose lietuviškas piratinis turinys iš viso buvo peržiūrėtas jau daugiau nei 750 mln. kartų.
Dviračio išradinėti nereikia
Nors viešojoje erdvėje ir kalbama, kad Lietuvoje reikia koreguoti autorių teisių įstatymą, taikyti kitokius kovos metodus, akivaizdu, kad visą bazę ir reikiamas priemones turime, reikia tik noro bendradarbiauti. Jei dviratis važiuoja, jo padangos nėra kiauros, tai kam išradinėti kažką naujo?
Atidžiai nagrinėjant interneto piratų veiklą bei stebint Vakarų valstybių darbą, galima suprasti, kad naujų teisinių nuostatų įvedimas Lietuvoje būtų tik perteklinis žingsnis. Karo Ukrainoje metu įsileisti piratų iš Rusijos nebegalime, todėl privalome mažiau mąstyti, ką ir kaip keisti, o tiesiog imti ir daryti – užkirsti kelią piratams.
