Šis itin veiksmingas techninės pažangos variklis atsirado prieš 40 tūkst. metų. Tuomet Europoje žmogus išrado naują akmens įrankių gamybos būdą – vadinamąją smūginę techniką: mediniu kūju ir raginiu arba kietos medienos kalteliu būdavo tiksliai nuskeliama akmens skeltė.
Tokios skeltės tokiu pat būdu būdavo apdirbamos tol, kol pavykdavo gauti pageidaujamą formą. Taip akmens amžiaus žmogus pasigamino rėžtuką, grandiklį, gremžtuką ir pirmąjį grąžtą.
Grąžto veikimo principas iki mūsų dienų išliko toks pat: smailas aštriabriaunis įrankis pamažu sukamas aplink savo ašį ir stumiamas gilyn į apdirbamą ruošinį.
Pirmiausia grąžtu akmens amžiaus žmonės gręždavo skylutes žvėrių dantyse ar kauluose. Iš jų verdavo vėrinius – gal norėdami pasipuikuoti sėkmingos medžioklės trofėjais arba pabrėžti, kad priklauso tam tikrai žmonių grupei. O gal šiais papuošalais būdavo mainomasi sutvirtinant ryšius su toliau gyvenančiais gentainiais.
Skylutės būdavo gręžiamos iš abiejų pusių. Norint padaryti didesnę skylę, būdavo gręžiamos kelios skylutės, o tarpai tarp jų po to būdavo išpjaunami ir gludinami.
Kaip kruopščiai mūsų protėviai darbuodavosi grąžtu, byloja radinys Rusijoje, netoli Vladimiro. Ten prieš 25 tūkst. metų buvo palaidotas vaikinas su apdaru, papuoštu 4903 gražiai pragręžtais mamuto kaulo „karoliukais“.
Dabar labiausiai paplitusį spiralinį grąžtą 1861 m. JAV sukūrė išradėjas Stephenas Ambrose’as Morse’as. Šio grąžtų tipo konstrukcija mažai pasikeitė iki mūsų dienų.
Be spiralinių, pramonėje naudojami plunksniniai – kietiesiems metalams, cilindriniai, patrankiniai ir sliekiniai – gilioms skylėms, vamzdiniai – didelio skersmens skylėms, laiptuoti – ypatingos formos skylėms. Medis gręžiamas grąžtais su kreipiančiuoju centru.
Lietuvoje titnaginiai grąžteliai naudoti jau akmens amžiuje. Tokių įrankių rasta kasinėjant Dubičių (Varėnos r.), Šventosios ir kitas senovės gyvenvietes.
Geležies amžiuje pradėta naudoti ir geležinius grąžtus. Tyrinėjant Rokiškio rajone esantį Moškėnų piliakalnį, kuriame gyventa per visą I tūkstantmetį prieš mūsų erą ir net iki VII a. jau mūsų eroje, rastas įdomus dirbinys, kaip spėjama, geležinis grąžtas. Jo liemuo yra keturkampio skersinio pjūvio, galas šiek tiek siauresnis, ašmenys į šonus paplatinti ir gerokai atlenkti.
Nuo XIX a. pabaigos Lietuvą pasiekdavo užsienyje pramoniniu būdu pagaminti spiraliniai grąžtai. Nuo 1957 m. tokius grąžtus gamino ir Vilniaus grąžtų gamykla.
