Tai, beje, nėra naujiena – tai vyksta nuo 2014 metų. Galbūt po aštuonerių metų ir šiemet įvykdytos didelio masto invazijos Donbaso gyventojai pradės suprasti, kad Maskvai jie nėra labai reikalingi.
„Telegram“ kanalas „Batman DNR“, kurį valdo Donecko separatistai, publikavo vieno kareivio iš Donecko laišką. Jo autorius ne savo noru atsidūrė fronto linijoje, Rusijos Federacijos pusėje.
„Mums davė sovietinius šalmus, senus krepšius, lietpalčius, vasarinius karinius batus. Mums atgabeno kulkosvaidžius, kurių mes nemokame surinkti.
Dabar esu apkasuose. Per visą šį laiką mums davė 20 tūkstančių rublių (apie 300 eurų, red. past.) cigaretėms. Nėra benzino, draudžiama įkrauti telefonus, mus vaiko kaip galvijus.
Aš pasimetęs. Nesusigaudau vietovėje, net nežinau, kurioje pusėje yra priešas.
Vieną dieną bataliono vadas per savo gimtadienį atvyko girtas ir liepė šaudyti nežinoma kryptimi. Kitą rytą jis grįžo ir supyko, kad automatinis granatsvaidis stovi atsisukęs ne į tą pusę. Neaišku, į ką šaudėme vakare, į kokias pozicijas. Gali būti, kad šaudyta į saviškius.
Rusijai ir vyrams iš Donecko Liaudies Respublikos mūsų nereikia. Nebent kaip patrankų mėsos. Mes nesuprantame, už kokią šalį kovojame.
Greičiausiai viską mesiu ir keliausiu į kalėjimą, kur žmonės yra maitinami ir su jais normaliai elgiamasi“.
Ukraina skelbia, kad Donbase mobilizuotų vyrų motinos ir žmonos labai pyksta dėl tokios įvykių eigos ir ryžtasi protestuoti. Vietiniai supranta, kad be jokių apmokymų į frontą siunčiami vyrai greičiausiai nebegrįš. Yra žinoma, kad mobilizuoti Donecko gyventojai dažnai metami į puolimą vien tam, kad juos naikinantys ukrainiečiai išduotų savo pozicijas.
