Kanalas „February Morning“ (liet. Vasario rytas) turi vieną ambicingą ir, atrodytų, neįmanomą tikslą – nuversti Vladimirą Putiną. Priešingai nei kitos Ukrainoje veikiančios žiniasklaidos priemonės, šis portalas skirtas tik Rusijos auditorijai. Jame dirba 70 ukrainiečių ir rusų. Dalis jų, būdami šio slapto tinklo dalimi, dirba Rusijos provincijos miesteliuose.
Kanalo įkūrėjas Ilja Ponomariovas – buvęs Rusijos parlamento narys. 2014 m. jis buvo vienintelis deputatas, balsavęs prieš Krymo aneksiją. Vėliau Kremliaus buvo išmestas iš Dūmos, o kelionės į JAV metu sužinojo, kad į savo šalį grįžti jam bus draudžiama. Dabar gyvena Kijeve, 2019 m. tapo Ukrainos piliečiu.
„Man ši idėja patinka“, – sako I. Ponomariovas, rodydamas į baltos-mėlynos-baltos spalvų tiesioginio eterio studijos foną. Jo teigimu, tai Rusijos trispalvė, tačiau „be raudonos kraujo spalvos“. Ši trispalvė taip pat buvo ir Didžiojo Novgorodo vėliava – tai vienas seniausių Rusijos miestų, viduramžiais garsėjęs demokratija, vėliau jį užėmė caras Ivanas Rūstusis.
Pasak I.Ponomariovo, veiksmingiausias būdas nutraukti Rusijos invaziją į Ukrainą – nuversti režimą Maskvoje. Tol, kol valdžioje Vladimiras Putinas, yra tikimybė, kad konfliktas gali užsitęsti metus ar net dešimtmečius. „Mūsų tikslas – kad galiausiai sukiltų masės, – sakė jis. – Norime, kad pavieniai žmonės pamatytų, jog jie nėra vieni“.
I.Ponomariovas pripažįsta, kad bus sunku įtikinti per ilgus metus valstybinės televizijos propagandos paveiktus rusus atsigręžti prieš savo vyriausybę. Tačiau anot jo, yra dvi daug žadančios rinkėjų grupės. Viena jų – jaunesni miestų liberalai ir įkalinto opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno šalininkai. Daugelis jų neseniai emigravo.
Kita grupė – nusivylusi Rusijos darbininkų klasė, pavargusi nuo korupcijos ir netinkamo valdymo. Šioje grupėje vyrauja kairiųjų pažiūros, o organizuotumas nedidelis. Tokie žmonės nebėga į užsienį ir yra labiau linkę vykdyti pilietinio nepaklusnumo akcijas. Nuo vasario aktyvistai jau sudegino kelis Rusijos kariuomenės verbavimo biurus – tokiems biurams buvo pavesta siųsti karius į Ukrainą.
Buvęs parlamento narys teigia, jog jo indėlis į šiuos mini išpuolius buvo „ribotas“. Kanale pateikiami patarimai, kaip pasigaminti bombą ir kaip išjungiant mobiliojo telefono geolokaciją, kliudyti Rusijos šnipinėjimo agentūrai FSB. Pasak jo, šių „mažų gudrybių“ buvo mokoma ankstyvaisiais V.Putino valdymo laikais kairiųjų pažiūrų vasaros stovyklose.
Rusijos opozicija garsėja vidiniais nesutarimais ir nesantaika. I.Ponomariovas anksčiau kritikavo A.Navalną – apibūdino jį kaip sąjungininką kovoje prieš V.Putiną, tačiau taip pat teigė, kad dėl savo valdingų polinkių A.Navalnas netinka būti prezidentu. I.Ponomarevas aiškino, kad jo vizija – decentralizuota Rusija, kurioje vietos bendruomenės pačios priima sprendimus.
„February Morning“ vyriausioji redaktorė ukrainietė Larisa Rybalčenko sako, kad jai ir jos kolegoms redakcijoje prireiks nemažai laiko, kol pavyks pakeisti Rusijos visuomenę. „Tai bus ilga kelionė, kadangi dezinformacijos, o ypač apie karą, labai daug. Tačiau tai itin svarbu Rusijai ir Ukrainai“, – aiškina ji. Praėjusią savaitę Rusijos kariuomenė užėmė jos gimtąjį miestą Svitlodarską Donecko srityje.
Po invazijos Kremlius pradėjo precedento neturintį bandymą susidoroti su žiniasklaida. Buvo uždaryti paskutiniai nepriklausomi šalies naujienų kanalai – laikraštis „Novaja Gazeta“, radijo stotis „Echo Moskvy“ ir televizijos kanalas „Dožd“. Daugybė žurnalistų buvo praminti „užsienio agentais“. Žodžio „karas“ vartojimas yra nusikaltimas, už kurį baudžiama – Kremliuje vartojamas terminas „specialioji operacija“.
I.Ponomariovas sako, kad ieško vakarietiškų šaltinių, kurie galėtų finansuoti jo kanalą. Tačiau anot jo, Londonas ir Vašingtonas į „režimo keitimą“ Rusijoje žvelgia atsargiai, nors ir nori to paties. Joe Bideno administracija teikia Kijevui 40 mlrd. dolerių vertės ginklų ir humanitarinę pagalbą. Administracijos teigimu, V.Putino nušalinti nesiekiama.
Paklaustas, ar dabar Kremliaus akyse jis – užsienio agentas, I.Ponomariovas atsako: „Didžiuočiausi, jei jie mane taip vadintų. Teroristas, ekstremistas – visi šie apibūdinimai reiškia pripažinimą. Deja, jie labai gudrūs ir pasirūpino, kad tarp kairiųjų ir nacionalistų nebūtų matomų politinių veikėjų. Tad turime pasiūlyti patikimą Rusijos ateities viziją“.
Kanalo darbuotojai savo balkone nori įsikurti antrą studiją – iš ten atsivertų vaizdas į Kijevo centrą, būtų galima matyti vasarą danguje skraidančius paukščius. Kanalo išlaidos per metus siekia milijoną dolerių. I.Ponomariovas teigia, kad einamąsias išlaidas iš lėšų, sukauptų investuojant Silicio Slėnyje, padengia jis pats. Vyras pasakoja, kad savo paties politines pažiūras jis apibūdina kaip „kairiųjų libertarų anarchisto“.
Pasak jo, jauni sukilėliai, mažomis grupelėmis rengiantys sąmokslus prieš Rusijos galybę, panašūs į daugiau nei prieš šimtmetį gyvenusius socialinius revoliucionierius. Jie kovojo, kad nuverstų carą ir žemę atiduotų valstiečiams. 1917 m. vasarį jiems pavyko nušalinti vyriausybę, tačiau netrukus revoliuciją perėmė ir valdžią užgrobė bolševikai ir Vladimiras Leninas.
„Rusijos elitas nepatenkintas, tačiau kol kas dar nepakankamai išsigandęs, – sako I.Ponomariovas. – Jiems vertėtų prisiminti, kas įvyko 1917-aisiais“.
Parengta pagal „The Guardian“.
