Figūrėlė yra 15,2 cm aukščio, pagaminta iš bronzos, turi kiaušinio formos galvą ir kilpines rankas. Tai buvo vos antra tokia statulėlė, aptikta Vokietijoje.
Tačiau tai buvo 13-oji tokia figūrėlė, rasta netoli Baltijos jūros. Visi ankstesni radiniai yra panašūs savo proporcijomis ir forma. Pirmoji figūrėlė buvo rasta apie 1840 m.
„Naujausia statulėlė kelia archeologinę mįslę, – teigia archeologas ir Žemutinės Saksonijos žemės kultūros paveldo tarnybos tyrimų vadovas Thomas Terbergeris, o jį cituoja „The New York Times“, – Kas tai buvo, kaip ji ten pateko ir kam ji buvo naudojama?“
Iš pradžių tėvas, paskui sūnus
Likimas lėmė, kad beveik prieš ketvirtį amžiaus iki Ronaldo atradimo (tiksliau, prieš 24 metus) jo tėvas toje pačioje pelkėtoje vietovėje irgi aptiko šį tą išskirtino.
Pastebėjęs iš kranto kyšančius kaulus, R.Borgwardto tėvas pasikvietė sūnų ir ištyrė vietovę. Jie rado žmogaus rankos kaulą, pervertą titnaginiu strėlės antgaliu, o taip pat 76,2 cm ilgio medinę lazdą.
Mokslininkams toliau tyrinėjant buvo rasti keli arklių skeletai, daugybė karinių artefaktų ir apie 140 žmonių – daugiausia 20–40 metų amžiaus vyrų – palaikų, ant kurių buvo traumų, gautų po smūgio buku daiktu, požymių.
Beveik visi artefaktai datuojami maždaug 1250 m.pr.m.e. – ir manoma, kad vyrai mirė smurtine mirtimi.
2013 m. atliktas geomagnetinis tyrimas atskleidė, kad šis Tolenzės slėnio ruožas kadaise buvo Gintaro kelio – prekybos maršruto, vedusio link Viduržemio ir Adrijos jūrų – dalis. Tačiau Gintaro kelias nusidriekė mažiausiai 500 metų anksčiau, nei nutiko šis smurtinis epizodas, sako archeologai.
Šiandien ši vieta laikoma seniausia Europoje mūšio vieta.
„Ir nors prieš 3270 metų regionas buvo retai apgyvendintas, konflikte dalyvavo iki 2000 žmonių“, – pažymi T.Terbergeris, pagal Borgwardtų atradimus pradėjęs archeologinius tyrimus šioje vietovėje.
Naujas tyrimas
Moksliniame straipsnyje, neseniai paskelbtame archeologų žurnale „Praehistorische Zeitschrift“, T.Terbergeris ir penki jo kolegos siūlo versiją, kad Ronaldo Borgwardto rasta figūrėlė datuotina VII a.pr.m.e. Jie mano, kad tai galėjo būti svarstyklių svarmuo, garbinimo objektas arba abiejų funkcijų derinys.
„Neatsakytas klausimas – kodėl figūrėlė atsidūrė upės slėnyje, esančiame prie prekybos kelio, praėjus šimtams metų po to, kai čia įvyko didelis mūšis? – teigia mokslininkas. – Ar tai nutiko atsitiktinai, ar ši vieta buvo XIII a.pr.m.e. vykusio konflikto, kuris vis dar minimas vėlyvojo bronzos amžiaus žmonių žodinėje istorijoje, atminimo vieta? Ir jei statulėlė vaizdavo deivę – ar ji atliko tam tikrą vaidmenį primityvioje svorio sistemoje?“
Tyrimo bendraautorius ir Getingeno universiteto (Vokietija) priešistorinės archeologijos profesorius Lorenzas Rahmstorfas sako, kad nedidelių bronzinių svarmenų ir kaulinių svarstyklių rinkiniai atrandami šalia mirusiųjų daugelyje kapų Rytų Prancūzijoje ir Pietų Vokietijoje.
„Kol kas neturime aiškių įrodymų, kada svėrimo įranga buvo pradėta naudoti Šiaurės Vokietijoje ir Skandinavijoje“, – sako jis.
Dauguma iš 13 figūrėlių buvo rastos prie Baltijos jūros esančiose upėse arba netoli jų. Šešios buvo rastos Oresundo sąsiauryje, kuris skiria Danijos salą Zelandiją nuo Švedijos Skonės provincijos. Tolenzėje rasta figūrėlė yra didžiausia ir sunkiausia iš visų iki šiol rastų.
Kaip rašo „The New York Times“, ekspertai jau kurį laiką kelia hipotezę, kad Šiaurės Europos ekonomika bronzos amžiuje buvo pagrįsta ne prekyba, o apsikeitimu dovanomis. Nuomonę, kad bronzinės figūrėlės buvo ankstyvosios skandinavų matavimo sistemos dalis, 1992 m. pasiūlė švedų archeologas Matsas Malmeris.
