Pavojai medicininiams duomenims
„Surfshark“ tyrimų projektų vadovas Povilas Junas, turintis daugiau nei 10 metų patirtį vykdant ir vadovaujant įvairiems tyrimams turizmo, aviacijos, duomenų analizės, kiekybinių tyrimų ir kitose srityse, konferencijos metu papasakojo, su kokiomis rizikomis susiduriame internete, kas yra duomenų nutekinimas bei kaip jis įvyksta. Ekspertas taip pat pristatė duomenų jautrumo termometrą bei papasakojo apie medicininiams duomenims kylančias grėsmes, įdomiausius nusikaltimus internete sveikatos srityje.
Pasak P. Juno, paskutinius keletą metų pastebimas didelis kibernetinių nusikaltimų augimas. Daugiausia nuo sukčių nukenčia vakarų šalys, pirmauja Jungtinė Karalystė, JAV, Kanada. Priešingai, nei įprasta manyti – panašiai nukenčia įvairios amžiaus grupės. Populiariausias apgavystės būdas vadinamas phishing, kai nusikaltėliai bando apgauti siekdami gauti asmeninius duomenis, slaptažodžius ir kt. Populiariausia tam vieta – Linkedin platforma, taip pat populiaru prisidengti siuntų pristatymo įmonių vardu, pavyzdžiui, parašant žinutę, kad netrukus ateis siunta, kviečiant paspausti žinutėje esančią nuorodą.
„Kibernetinių nusikaltimų rizika auga, bet tai nereiškia, kad tapsite auka. Viskas priklauso nuo sprendimų ir budrumo. Nebūkime naivūs ir negalvokime, kad nieko neįmanoma sužinoti – beveik visada nesunku gauti vardą, pavardę, el. pašto adresą. Bet ką su tais duomenimis toliau bus galima padaryti, priklauso tik nuo jūsų veiksmų“,– sako P. Junas.
Išmaniųjų prietaisų galimybės ir grėsmės
„NRD Cyber Security“ direktorius dr. Vilius Benetis, kuris specializuojasi reagavimo į kibernetinius incidentus gebėjimų stiprinime bei viešojo sektoriaus informacijos saugoje, konferencijos metu dalinosi įžvalgomis apie išmaniuosius įrenginius bei kur keliauja ir kam naudojami jūsų sveikatos duomenys. Ekspertas taip pat papasakojo apie šių prietaisų naudą ir jų naudotojams kylančias grėsmes bei kaip jų išvengti.
„Mūsų gyvenimas ir veikimas vis labiau analizuojami. To rezultatai yra trys. Pirmiausia, geriau save pažįstame, dėl to aktyviai rūpinamės savo sveikata. Antra – sistemos pagal tam tikrus signalus pastebi, kad kažkas kūne keičiasi, yra negerai, ir mus informuoja apie grėsmes, todėl anksčiau galime imtis veiksmų. Tačiau yra ir neigiama pasekmė – duomenimis gali būti prekiaujama ir manipuliuojama. Aš, pavyzdžiui, nelabai norėčiau, kad policija žinotų, kad neblaivus važiavau dviračiu. Toks duomenų perdavimas yra visiškai realus jau šiandien, ypač tokiose šalyse, kaip Kinija“,– pasakoja V. Benetis.
„Kai prisijungiame prie skaitmeninio pasaulio, paliekame žymiai daugiau pėdsakų, kurie neišnyksta, nei realiame pasaulyje“,– sako ekspertas. Pasak jo, jūsų išmanusis laikrodis jau šiandien žino, kada mirsite, tačiau jums dar to nepasakė, ir neaišku, ar kada nors pasakys.
Neuromokslas ir motyvacija
Trečioji pranešėja, Vilniaus universiteto (VU) gyvybės mokslų centro neuromokslininkė, biochemikė dr. Urtė Neniškytė, papasakojo apie motyvacijos bei neuromokslo santykį. Pranešimo metu mokslininkė dalinosi įžvalgomis apie neuronų santykį bei smegenyse išsiskiriantį dopaminą, kuris sąlygoja norą imtis iniciatyvos, ar atvirkščiai – neryžtingumą pradėti imtis kokių nors veiksmų.
„Visos priklausomybės yra susijusios su dopamino išsiskyrimu, tiek cheminės, nuo narkotikų, tiek nuo lošimų ir socialinių tinklų. Tai kertinė molekulė, kuri numato, kiek mes turėsime motyvacijos, iniciatyvos. Nors laimę suvokiame kaip daugiau nei vien tik šios medžiagos gausumą, tiek žmonės, tiek gyvūnai yra linkę savo dėmesį nukreipti ten, kur dopamino daugiausia“,– pasakoja ji.
U. Neniškytė taip pat papasakojo apie keletą įdomių eksperimentų su žiurkėmis, kurių metu buvo siekta pamatyti jų elgesio skirtumus stimuliuojant dopamino išsiskyrimą. Pavyzdžiui, vieno eksperimento metu, žiurkės buvo išmokytos atlikti dvi užduotis – už lengvesnę gaudavo vieną cukraus kubelį, už sunkesnę – du. Vienoms žiurkėms padidinus dopamino kiekį, o kitoms – sumažinus, visos žiurkės, kurių smegenyse dopamino išsiskyrimas didesnis, rinkosi sunkesnę užduotį su didesniu atlygiu, o kitos – lengvesnę su mažesniu. Tai parodo, kaip motyvacija tiesiogiai susijusi su dopamino išsiskyrimu.
MITA projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ ir „Login“ vienija misija šviesti visuomenę apie technologijų pažangą, populiarinti inovacijas, ypatingą dėmesį skiriant iš mokslo pasiekimų gimstantiems startuoliams.
Projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ tikslas – gyvybės mokslų industrijos populiarinimas, žinių perdavimo, technologijų pažangos, inovacijų, komercializavimo bei naujų įmonių kūrimosi skatinimas ir tarptautinio Lietuvos, kaip GMI šalies, įvaizdžio kūrimas. Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
