Trečiadienį paminėjus Tarptautinę vaikų gynimo dieną ir artėjant pirmajam birželio sekmadieniui, Tėvo dienai, dviejų mažamečių vaikų tėtis, „Baltic Amadeus“ Informacijos saugumo architektas Tomas Stamulis dalinasi asmenine patirtimi, kaip jis rūpinasi savo vaikų saugumu virtualioje erdvėje ir patarimais kitiems tėvams.
„Šiuolaikiniai vaikai nuo mažų dienų auga kartu su technologijomis, internetu ir tai turi tiek grėsmių, tiek naudos. Kaip bebūtų, galiausiai jie užaugs ir jiems bus prieinamos visos interneto platybės bei pavojai, tačiau kol tai nenutiko, vertėtų riboti tiek su technologijomis praleidžiamą laiką, tiek programėles ar kitą turinį. Svarbiausia su vaiku kalbėtis ir jam suprantamai paaiškinti, dėl ko draudžiate vienus ar kitus dalykus, kokios yra grėsmės“, – sako T. Stamulis.
Ribas nubrėžti būtina
IT ekspertas savo 5 ir 7 metų amžiaus vaikus moko, kaip teisingai naudotis telefonu ar kompiuteriu, kad šie „prisijaukintų“ technologijas. Tiesa, kol kas jie dažniausiai žiūri filmukus, žaidžia žaidimus ar sprendžia užduotis. Taigi daugiau diskusijų šeimoje kyla dėl praleidžiamo laiko, o ne internete randamo pavojingo turinio ar bendravimo socialiniuose tinkluose.
Prie ekranų praleidžiamas laikas T. Stamulio šeimoje yra ribojamas: su vaikais yra aiškiai sutartos valandos, kada jie gali naudotis telefonu ar kompiuteriu, o kada juos metas padėti į šalį.
„Stengiamės laikytis visų sveikatos apsaugos specialistų rekomendacijų, kad išmaniųjų įrenginių naudojimas vaikams nepadarytų žalos. Tuo pasirūpinti gali padėti įvairi programinė įranga, pavyzdžiui, „Google Family link“, „ESET Parental Control“, „Family time“ ir kt. Šios programėlės leidžia ne tik nustatyti laiką, nuo kada iki kada įrenginiais galima naudotis, bet ir valdyti prieigas prie interneto turinio, programėlių diegimą ir panašiai“, – pastebi T. Stamulis.
Visgi net pačios geriausios programėlės nepadės, jei patys tėvai rodys blogą pavyzdį, be saiko naršydami internete, neskirdami dėmesio vaikams.
Pataria stebėti, bet ne sekti
Neretai tėvai duoda telefoną savo atžaloms vien tam, kad šie jiems netrukdytų. „Neketinu moralizuoti, gerai tai ar blogai, tačiau atkreipiu dėmesį, dažnai tėtis ar mama duoda savo telefoną, kuriame nėra jokios kontrolės, ribojimų ir vaikas – tyčia ar netyčia – gali pasiekti bet kokį turinį. Todėl nereikėtų stebėtis, jei telefone atsiras kenksminga programėlė, virusas, reklaminiai pranešimai, dings informacija ar bus atsiskaityta susieta kortele ar telefono sąskaita“, – sako IT ekspertas.
Jis rekomenduoja vaikams parūpinti asmeninį įrenginį ir į jį iš anksto įdiegti kontrolės priemonę, kuri leistų riboti tiek naudojimosi laiką, tiek pasiekiamą turinį. Taip pat jame reikėtų uždrausti programėlių diegimą be tėvų patvirtinimo – taip būsite tikri, kad vaikas neįdiegs kenksmingos programėlės, renkančios perteklinius duomenis, be jūsų žinios filmuojančios ar įrašinėjančios garsą ir pan.
T. Stamulis atkreipia dėmesį, kad kuo vaikai vyresni, tuo didesnių problemų gali sukelti jiems taikomi ribojimai ar pernelyg didelė kontrolė. Todėl būtina nuo mažų dienų su vaikais kalbėtis, juos šviesti ir pasakoti, kas yra gerai, o kas ne; ką galima daryti su telefonu ir ko ne.
„Jei matote, kad vaikas supranta apie pavojus, tam tikrų draudimų galite atsisakyti. Tačiau vertėtų pasilikti stebėjimo galimybę, su vaiku aiškiai sutariant, kad ji reikalinga dėl jų saugumo. Ir patys tėvai turėtų suprasti, kad stebėjimas neturėtų būti lygus sekimui ar šnipinėjimui, antraip rizikuojate sugriauti santykius su vaikais“, – sako T. Stamulis.
Vaikus moko ir interneto, ir įrenginių higienos
Internete apstu įvairiausių pavojų – nuo žalingo turinio, kuris gali traumuoti vaikus, patyčių ir priekabiavimo, iki elgseną sekančių ar duomenis vagiančių programėlių, virusų. Vieno universalaus atsakymo ar sprendimo, kaip nuo viso to apsaugoti savo vaikus, nėra. Pats T. Stamulis savo vaikus nuo mažumės auklėja bei padeda suprasti, kas yra nesaugu ir kaip reikėtų elgtis saugiai.
„Kadangi mano vaikai yra pakankamai maži, visų saugumo gudrybių dar neišmokysi. Tačiau tikrai pamokome, kaip reikia elgtis, kokius filmukus žiūrėti, kas yra naudinga ir panašiai. Kartais vaikai nesupranta, kodėl neturi tam tikrų programėlių (pvz., „TikTok“), bet, paaiškinus priežastį, diskusijų nekyla. Taip pat kontroliuojame programėlių diegimą, tad kai vaikai nori parsisiųsti naują žaidimą ar kitą programėlę, pirmiausia galiu įvertinti jos patikimumą ir naudą. Taip pat vaikus mokome laiku atnaujinti operacinę sistemą, programėles, pašalinti nebenaudojamas programėles“, – vardija T. Stamulis.
Jis pataria kalbantis su vaikais pasitelkti realaus pasaulio analogijas. Pavyzdžiui, jei gatvėje nekalbame su nepažįstamais žmonėmis, tai ir internete nederėtų to daryti ar tuo labiau priimti jų į draugus. Jei mokykloje vaikai nesikeikia ir nesityčioja iš klasės draugų, tai ir internete nederėtų – nesvarbu, kad čia galima „pasislėpti“ po slapyvardžiu.
Kita vertus, ir patys tėvai turėtų pagalvoti, kokį turinį kelia į internetą ir ar jis nepadarys jums patiems ar jūsų vaikams meškos paslaugos ateityje. „Suprantu tėvų norą pasidžiaugti vaikais socialiniuose tinkluose, pramogų portaluose, tačiau prieš keldami nuotrauką, vaizdo įrašą ar rašydami komentarą, pagalvokite, ar tai neturės pasekmių“, – atkreipia dėmesį Informacijos saugumo architektas.
