Tačiau neaiški vazos istorija ir XIX amžiuje vykęs Kinijos rūmų plėšimas kelia nemenkų etinių problemų, teigia su pardavimu nesusijęs ekspertas.
Vaza yra didelė, apie 0,6 m aukščio, ir pažymėta simboliu, siejamu su imperatoriumi Čianlunu (Qianlong) – šeštuoju Čingų dinastijos, paskutinės šalies imperatoriškosios dinastijos, imperatoriumi, valdžiusiu Kiniją 1735–1795 m., sakoma aukcionų bendrovės „Dreweatts“, pardavusios vazą gegužės 18 d., išplatintame pranešime.
Vaza nudažyta spalva, vadinama „aukų mėlyna“ – taip pavadinta todėl, kad tokiu pat atspalviu dekoruotos Pekine esančios Dangaus šventyklos dalys. Šioje šventykloje Kinijos imperatorius aukodavo gyvulius, tikėdamasis, kad šios aukos užtikrins gerą derlių.
Vazos dekoracijos pagamintos iš sidabro ir aukso mišinio, ir vaizduoja debesis, gerves, vėduokles, fleitas ir šikšnosparnius – daoistų tikėjimo simbolius, kurie siejami su geru ir ilgu gyvenimu, „YouTube“ vaizdo įraše pasakoja „Dreweatts“ Azijos keramikos ir meno kūrinių specialistas konsultantas Markas Newsteadas.
Šioje vazoje panaudotas sidabro ir aukso derinys yra „techniškai labai sunkiai įgyvendinamas, todėl jis toks ypatingas ir neįprastas“, – aiškina ekspertas, pažymėdamas, kad žmogus, vardu Tang Ying (1682–1756 m.), kuris buvo imperatoriškojo porceliano fabriko rytiniame Jingdešeno mieste vadovas, kartais laikomas šios technikos kūrėju.
Ši vaza greičiausiai stovėjo Uždraustuosiuose rūmuose, kuriuose gyveno Kinijos imperatorius – arba viename iš kitų imperatoriaus rūmų, mano M.Newstedas.
Valdant imperatoriui Čianlunui, vyriausybei teko malšinti kelis sukilimus. Nepaisant šių neramumų, Kinijoje klestėjo menai, knygoje „The Qing Dynasty and Traditional Chinese Culture“ rašo istorikas Richardas Smithas. XIX a. ir XX a. pradžioje politinė padėtis pablogėjo, nes Kinija pralaimėjo keletą karų su Europa ir Amerika, o užsienio kariuomenės išplėšė daugybę rūmų.
Neaiški kilmė
Daug kas apie šios vazos istoriją nežinoma. Vaza priklausė chirurgui, kuris, kaip manoma, ją nusipirko aštuntojo dešimtmečio pradžioje, teigia M.Newsteadas. „Chirurgas nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio pirkdavo Midlandso (Anglijos) aukcionuose, ir tai yra viskas, ką mes žinome“, – teigia specialistas. Chirurgui mirus, vaza atiteko jo sūnui. Nei chirurgas, nei sūnus nesuvokė tikrosios vazos vertės, todėl ji kurį laiką stovėjo sūnaus virtuvėje, o M.Newstedas pirmą kartą ją pamatė dešimtojo dešimtmečio pabaigoje.
Neaiški vazos kilmė ir istorija, kai XIX a. užsienio kariai plėšė rūmus, kelia tam tikrų etinių abejonių, ar tik vazą XIX a. ar XX a. pradžioje nebus pagrobę užsienio kareiviai, teigia ekspertas.
„Tai galėjo būti ir imperatoriaus dovana vienam iš jo pareigūnų, o to pareigūno šeima galėjo ją parduoti atviroje rinkoje XX a., kai ištiko sunkūs ekonominiai laikai. Vėliau ji galėjo būti parduota dar daug kartų. Arba vaza imperatoriaus rūmus galėjo palikti per 1860 m. ar 1901 m. plėšimus, todėl jos pardavinėjimas aukcione kelia abejones moraliniu požiūriu“, – teigia Amerikos universiteto Vašingtone istorijos profesorius Justinas Jacobsas. Jis yra daug tyrinėjęs ir rašęs apie XIX a. ir XX a. pradžios Kinijos meno grobstymą.
„Mes tiesiog nežinome [kaip vaza iškeliavo iš Kinijos] – ir greičiausiai niekada to nesužinosime“, – sako J.Jacobsas.
Parengtas pagal „Live Science“.
