Nauja „jūrinė rūšis“
„Išmanusis bepilotis laivas yra graži, nauja „jūrinė rūšis“, kuri atneš revoliucinių pokyčių vandenynų stebėjimo srityje“, – dar 2021 m., kai buvo pradėta laivo statyba, už laivą atsakingos laboratorijos direktorių Chen Dake citavo dienraštis „Science and Technology Daily“.
Ši žinia pasirodė tuo metu, kai visame pasaulyje pradedama kalbėti apie autonomines transporto priemones. Esama autonominių automobilių, autonominių dronų ir net autonominių robotų.
Autonominiais pajėgumais siekiama patobulinti tradicines technologines galimybes, užtikrinant saugesnių, pigesnių ir paprastesnių operacijų galimybes. Ar tai iš tikrųjų įmanoma pasiekti, vis dar diskutuojama – o atsakymas turbūt bus aiškus tik tada, kai šie autonominiai laivai bus toliau bandomi ir naudojami visame pasaulyje (arba ne).
Šio naujausio laivo atveju Kinija tikisi, kad dirbtinis intelektas ir bepilotės sistemos galės padidinti šalies jūrų stebėjimo pajėgumus mažesnėmis sąnaudomis – ir efektyviau nei analogiškas užduotis vykdančios žmonių pilotuojamos operacijos. Žinoma, kad šalis naudoja bepiločių įrenginių sistemas tokiose srityse kaip jūrų gelbėjime ir jūrų aplinkos stebėsenoje, todėl šis laivas yra kitas žingsnis ilgoje autonominių laivų naudojimo evoliucijoje.
Šis konkretus bepilotis laivas, pavadintas „Zhu Hai Yun“, bus naudojamas moksliniams jūrų tyrimams ir stebėjimams. Laivas yra 88 metrų ilgio, 14 m. pločio ir 6,1 m gylio, o jo projektinė keliamoji galia – 2000 tonų. Laivas gali plaukti 13 mazgų greičiu, o didžiausias greitis – 18 mazgų (atitinkamai 24 ir 33 km/h).
Laivą pastatė Guangdžou Huangpu Wenchong laivų statykla – didžiausios Kinijos laivų statybos bendrovės „China State Shipbuilding Corporation“ dukterinė įmonė. Tikimasi, kad iki šių metų pabaigos bus baigti bandymai jūroje, kad laivas būtų laiku pritaikytas realiai eksploatacijai.
100 proc. kiniškas
Pranešama, kad „Zhu Hai Yun“ gali gabenti dešimtis bepiločių transporto priemonių, įskaitant dronus, bepiločius laivus ir povandeninius laivus, kurie gali būti sujungti tarpusavyje, kad galėtų stebėti taikinius. Be to, laivas pasižymi šaliai naudinga savybe – jis visas buvo pagamintas Kinijoje: energijos sistemos, varomosios sistemos, žvalgybos sistemos ir stebėjimo operacijų palaikymo sistemos yra kiniškos.
Šis laivas neabejotinai įkvėps ir kitas valstybes konstruoti panašius autonominius laivus, tačiau kol kas lieka pirmuoju tokiu pasaulyje. Tačiau kyla klausimas, ar laivas gali būti naudojamas kariniams tikslams?
Naudojant bet kokią naują technologiją, visada egzistuoja rizika, kad ji gali būti panaudota kariniams veiksmams – o Kinija yra šalis, garsėjanti savo karinėmis ambicijomis. Ar šis laivas gali būti naudojamas ne tik moksliniams tyrimams? Galbūt žvalgybai stebėjimui? Tai parodys tik laikas, rašo „Interesting Engineering“.
