NATO prie Ukrainos sienų nuolat vykdo žvalgybos misijas. Naudodamiesi tokiomis sistemomis kaip „RQ-4 Global Hawk“ ir AWACS, aljansas gali matyti taikinius ir rinkti žvalgybinę informaciją šimtų kilometrų spinduliu.
Kaip ne kartą buvo įrodyta per visus paskutiniuosius konfliktus, NATO oro pajėgose būtent AWACS yra bene pagrindinis visų oro pajėgų sėkmės veiksnys.
Lėktuvas buvo sukurtas 1970 m., o pirmą kartą į orą pakilo 1976 m., bet po kelių atnaujinimų yra tebenaudojamas iki šiol – ir dar skraidys bent iki 2035 m. Šios žvalgybinės sistemos galimybės vis dar yra geriausios savo klasėje.
Taip yra dėl svarbiausio jo prietaiso „AN/APY-2“ – daugiafunkcinio pulsinio-doplerinio radaro su centimetrinio diapazono fazinių antenų matrica. Tai – charakteringa „lėkštė“ virš lėktuvo, kuri aplink savo ašį apsisuka per 10 sekundžių ir sveria 3,6 tonos. Tačiau iš tikrųjų pati antena užima nedidelę dalį viduryje – likusi dalis tėra gaubtas.
Taikinio aptikimo nuotolis, kaip ir bet kurios kitos radiolokacinės sistemos atveju, priklauso nuo skrydžio aukščio ir plano. Yra žinoma, kad „E-3 Sentry“ gali pastebėti didelius aukštuminių bombonešių tipo taikinius iki 650 km atstumu. O nedideliame aukštyje esančius nedidelio dydžio objektus arti žemės, jei jų radijo signalus atspindintis plotas sudaro bent vieną kvadratinį metrą – iki 425 km atstumu.
Tai reiškia, kad maždaug tokiu atstumu AWACS gali matyti kruizines raketas, nustatyti jų koordinates ir apytiksliai įvertinti, į kur jos nukreiptos.
„Boeing E-3 Sentry“ ypatybės
Vienu metu orlaivyje dirba dvi dešimtys specialistų, kurie užtikrina radaro veikimą, aptinka, klasifikuoja ir išplatina informaciją apie taikinius. Tokius duomenis reikia ne tik perduoti naikintuvams, bet ir įkelti į bendrą informacinę sistemą, kuri sujungia visas oro, sausumos ir vandens pajėgas. Žvalgybinė misija gali trukti ilgas skrydžio valandas, nes „E-3 Sentry“ sukurtas keleivinio „Boeing 707“ pagrindu, kuriame papildomai įrengta degalų papildymo ore sistema.
Įdomu tai, kad E-3 „Sentry“ radaras buvo sukurtas septintajame dešimtmetyje, o jam valdyti buvo naudojamas 18 bitų kompiuteris, kurio programinė įranga buvo parašyta JOVIAL kalba. Skaičiavimo galios jau pakako, kad vienu metu būtų galima sekti iki 100 taikinių. Žinoma, pradėjus naudoti naujus procesorius, atsirado galimybė šį skaičių padidinti iki 400 ar ir daugiau.
Dauguma šių orlaivių atnaujinimų buvo susiję su skaitmeninėmis ir aparatinėmis dalimis – tačiau net ir tai nespėjo paskui skaitmeninių technologijų raidą. Kalbant konkrečiau, 2014 m. JAV pradėjo lėktuvo atnaujinimą, keisdamos jo operacinę sistemą iš DOS 2.0 į „Linux“ šeimos OS. Bet šiandien dar ne visi orlaiviai yra modernizuoti, todėl juose vis dar galima pamatyti gana archajiškų kompiuterių.
Be JAV, „E-3 Sentry“ naudoja Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir Saudo Arabija. Be to, NATO, kaip tarptautinė organizacija, specialiai įsigijo šiuos žvalgybinius orlaivius, kad užtikrintų Aljanso narių, kurios negali sau leisti įsigyti tokių sistemų, oro pajėgų kovinę parengtį. 1998 m. kainomis „E-3 Sentry“ buvo įvertintas 270 mln. dolerių – kas šiuolaikine verte prilygtų 456 milijonams eurų.
Parengta remiantis „Unian“ informacija.
