„Plagiavimas – tai svetimo intelektinio darbo vagystė. Todėl jei neužkirsime kelio plagiavimui – nors ir netiesiogiai, bet palaikysime vagysčių kultūrą, kuri yra svarbi socialinė problema. Apie mokesčių slėpimą ar piratinio turinio internete naudojimo žalą viešojoje erdvėje kalbama pakankamai, tačiau sukčiavimas mokslo erdvėje – vis dar nesulaukia pakankamo dėmesio. Ši priežastis yra pagrindinis akstinas mums veikti ir bandyti pagerinti švietimo situaciją šalyje“, – teigia vienas startuolio įkūrėjų Chorstas Klausas.
Sukčiavimas aukštosiose mokyklose – opi Lietuvos problema
Lietuvos studentai – vieni labiausiai pasaulyje sukčiaujančių studentų. Lyginant sukčiavimo rodiklius, Lietuva yra panašiame lygyje su Rusija, Brazilija, Nigerija ir labai toli nuo tokių Šiaurės ir Vakarų Europos valstybių kaip Suomija, Šveicarija, Švedija ar Vokietija. Kaip rodo praktika, studentai dažniausiai perka kitų žmonių atliekamus darbus arba sulipdo juos iš kelių jau parašytų darbų kopijų.
„Nors savarankiškas darbo rašymas yra vienas didžiausių žinių šaltinių, nemažai studentų to nevertina ir pateikia nesąžiningai parašytus baigiamuosius darbus. Problema ypatingai aktualizavosi pastaruoju metu, kai daugelis universitetų buvo priversti derinti kontaktinį ir nuotolinį mokymąsi. Studentai prarado ryšį su savo mokymosi įstaigomis ir turėtomis atsakomybėmis, o ir anksčiau egzistavusios plagiavimo problemos niekur nedingo“, – mintimis dalijasi Chorstas Klausas.
Pasak vieno iš startuolio įkūrėjų, studentų nuo nesąžiningo elgesio neatbaido net jiems tenkančios griežtos bausmės: sukčiautojams rašomi neigiami įvertinimai, jie šalinami iš mokslų institucijų. Nepaisant to, studentai ryžtasi sukčiauti, o svarbiausia to priežastis – studijų metu neįgytos žinios ir kompetencijų stoka. Pavyzdžiui, negebėjimas planuoti laiką ar dirbti su skirtingais informacijos šaltiniais.
Problemai spręsti reikalingi išmanūs sprendimai
Dar visai neseniai atskirti nesavarankišką darbą buvo išties sudėtinga. Vienas iš tokių būdų – tai atskirų darbo vietų tikrinimas informacinėse duomenų bazėse. Toks tikrinimas užimdavo daug svarbaus darbus tikrinančių dėstytojų laiko, todėl apie rašto darbų autentiškumą buvo sprendžiama pasikliaujant nuojauta, o ne pamatuotais argumentais.
Egzistuojantis poreikis išspręsti plagiavimo problemą startuolio kūrėjus paskatino sukurti teksto sutapties atpažinimo sistemą. Lietuvių startuolis suteikia lengvą ir paprastą būdą palyginti turimą tekstą su mokslinėse bazėse prieinamais moksliniais straipsniais. Be šio pagrindinio rodiklio įmonė analizuoja ir sąžiningo perfrazavimo, citavimo duomenis bei fiksuoja bandymus apgauti autentiškumo tikrinimo programą.
„Mūsų kuriama programa yra unikali, nes palaiko virš šimto skirtingų kalbų tikrinimą ir neapsiriboja vien anglų kalba. Lietuvių ir kitų kalbų palaikymas yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvos ir kitų šalių aukštosios mokyklos noriai renkasi mūsų teikiamus sprendimus. Be to, tokių partnerių kaip CORE dėka turime vieną didžiausių mokslinių straipsnių bazių lyginant su konkurentais. Suteikiamas pasitikėjimas mus motyvuoja ir skatina siekti pozityvių pokyčių. Todėl tikimės, jog Lietuvos studentai nesusigundys lengvuoju keliu ir savo darbus rašys sąžiningai ir atsakingai“, – apibendrina Chorstas Klausas.
