„Jeigu pandemija ir su tuo susijęs vis dar aukštas kibernetinių incidentų skaičius privertė mus daugiau dėmesio skirti šalies kibernetinio saugumo brandos stiprinimui ir mokymams, tai dėl karo Ukrainoje išaugus kibernetinio saugumo rizikoms, teko imtis skubių papildomų priemonių stiprinant mūsų valstybės ir kritinės infrastruktūros apsaugą“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
KAM duomenimis, pernai Nacionalinio kibernetinio saugumo centras fiksavo 5 proc. mažiau kibernetinių incidentų nei 2020 metais, tačiau smarkiai augo sudėtingesnių, tikslinių ir didesnį neigiamą poveikį darančių incidentų skaičius.
Pasak pranešimo, 2022 metų tendencijos kibernetinių incidentų mažėjimo irgi nerodo. Per pirmą šių metų ketvirtį NKSC fiksavo 1020 kibernetinių incidentų. Jų skaičius didesnis nei prieš metus per tą patį laikotarpį, kai fiksuoti 981 incidentai.
Taip pat trečdaliu daugiau incidentų fiksuota aštuntą metų savaitę prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Pasak KAM pranešimo, šis momentinis šuolis siejamas su įstaigų ir asmenų padidėjusiu dėmesiu kibernetiniam saugumui, tačiau vėliau stebimas sumažėjimas.
Pernai augimas stebėtas ir registruojant nusikaltimus kibernetinėje erdvėje. 2021 metais Lietuvos policija registravo 51,7 proc. daugiau nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui, o finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2021-aisiais išviliojo dukart daugiau pinigų nei 2020-aisiais – 10,2 milijono eurų.
KAM informuoja, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvoje buvo sustiprinta valstybės ir kritinės infrastruktūros kibernetinio saugumo apsauga, tikrinti viešojo sektoriaus veiklos tęstinumo planai, organizuotos Saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo pratybos, testuotos valstybės įstaigų galimybės veikti šalyje dingus interneto ryšiui.
Taip pat be jau įprastinių planinių patikrinimų buvo pradėti teikti privalomi nurodymai pateikti derinti saugos dokumentus, o trims subjektams skirtos administracinės nuobaudos – įspėjimai.
